spanija ketvirtadienį, liepos 30 d., paskelbė siunčianti kariuomenę ir papildomas policijos pajėgas į Seutą, kad sustiprintų Civilinę gvardiją po masinio migrantų antplūdžio iš Maroko. Ispanijos vidaus reikalų ministerijos preliminariu vertinimu, per 24 valandas jūra ir sausuma į šį Ispanijos anklavą Šiaurės Afrikoje galėjo patekti daugiau kaip 49 tūkst. žmonių. Per krizę žuvo mažiausiai 18 migrantų.
Naujausi skaičiai gerokai viršija pirmuosius Ispanijos žiniasklaidos vertinimus, pagal kuriuos ketvirtadienį į Seutą galėjo patekti 2–3 tūkst. žmonių. Maždaug 49 tūkst. atvykėlių prilygtų daugiau kaip pusei visos apie 85 tūkst. gyventojų turinčios Seutos populiacijos. Palyginimui, per 2021 m. pasienio krizę į anklavą pateko apie 10 tūkst. migrantų.
Kariai ir policija stiprina Seutos sienos apsaugą
Ispanijos vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad ginkluotosios pajėgos padės Civilinei gvardijai palaikyti saugumą mieste ir saugoti sieną su Maroku. Vėliau ministerija nurodė bendradarbiaujanti su Maroko valdžia, kad neteisėtai į Ispanijos teritoriją patekę žmonės būtų grąžinti kaip įmanoma greičiau.
Dalis migrantų plaukė aplink Tarajalio molą, o kiti sieną kirto sausuma. Bandymai patekti į Seutą tęsėsi ir naktį į penktadienį, liepos 31 d. Pranešta apie susirėmimus su policija. Dar maždaug 300–400 žmonių pateko į Melilją, kitą Ispanijos autonominį miestą Šiaurės Afrikoje.
Prieš numatytą premjero Pedro Sánchezo vizitą vietos policija pradėjo atitverti dalį Seutos centro. Oficialioje premjero darbotvarkėje buvo numatyta, kad jis kartu su vidaus reikalų ministru Fernando Grande-Marlaska 12.15 val. susitiks su Seutos vadovu Juanu Jesúsu Vivasu, policijos, Civilinės gvardijos, migrantų priėmimo centro CETI ir Raudonojo Kryžiaus atstovais. Po koordinacinio pasitarimo Sánchezas turėjo paskelbti institucinį pareiškimą.
Karaliaus rūmai taip pat pranešė, kad Ispanijos karalius Felipe VI telefonu aptarė krizę su Sánchezu ir Vivasu.
Žuvo mažiausiai 18 žmonių
Naujausias „The Guardian“ skelbtas patvirtintas žuvusiųjų skaičius siekė mažiausiai 18 migrantų. Dauguma jų nuskendo mėgindami pasiekti Seutą, tačiau dalis žmonių žuvo spūstyje prie Tarajalio paplūdimio tvoros.
Rachidas Sbihi, vietos darbuotojų asociacijos, atstovaujančios Civilinės gvardijos pareigūnams, vadovas, situaciją pavadino rimta humanitarine krize. Pasak jo, migrantai, tarp jų ir nelydimi nepilnamečiai, miega parkuose bei ant šaligatvių.
Seutos priėmimo sistema buvo perpildyta dar iki ketvirtadienio masinio sienos kirtimo. Liepos 27 d. vietos valdžia ir centrinės Vyriausybės delegacija pranešė apie ekstremalią migracijos padėtį po daugiau kaip 1 tūkst. atvykimų per savaitę. Pareigūnai taip pat perspėjo apie nepilnamečių apsaugos sistemos kolapsą ir visiškai užpildytą CETI centrą.
Seutos regiono vadovas Vivasas teigė, kad migrantų srautas viršija miesto turimus išteklius. Jis prašė Madrido įsikišti, skelbti nacionalinio saugumo pagrindu grindžiamą ekstremaliąją padėtį ir dislokuoti kariuomenę prie sienos. Ispanijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad nacionalinių ekstremaliųjų situacijų teisės aktai migracijos srautų nelaiko nacionalinio saugumo rizika, todėl tokia nepaprastoji padėtis nebuvo paskelbta.
Opozicija kaltina Vyriausybę per silpna reakcija
Ispanijos opozicinė Liaudies partija pareiškė, kad Vyriausybės paskelbtų kariuomenės ir policijos pastiprinimų nepakanka. Partijos vadovas Alberto Núñezas Feijóo paragino Sánchezą imtis griežtesnių veiksmų šalies nacionaliniam saugumui, teritoriniam vientisumui ir viešajai tvarkai apginti.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ migrantų antplūdį pavadino „invazija“. Opozicijos kritika sustiprėjo po pranešimų, kad žmonės į Seutą toliau pateko visą naktį.
Madridas kaltina kontrabandos tinklus, Marokas viešai nekomentuoja
Ispanijos vidaus reikalų ministerija dėl naujo srauto kaltino žmonių kontrabandos tinklus, esą išnaudojančius Ispanijos Aukščiausiojo Teismo liepos 8 d. sprendimą. Teismas patvirtino, kad jūroje sulaikytiems migrantams, bandantiems plaukti į Seutą ar Melilją, negali būti automatiškai taikomas skubus atmetimas pasienyje. Jiems turi būti taikoma įprasta grąžinimo procedūra ir suteiktos teisės aktuose numatytos garantijos.
Maroko aktyvistai abejojo, ar dauguma migrantų apskritai žinojo apie šį teismo sprendimą. Ispanijos žiniasklaida tuo metu skelbė apie nepakankamai aktyvią Maroko policijos reakciją į masinius sienos kirtimus. Maroko valdžia viešai situacijos nekomentavo, o šalies vidaus reikalų ministerija neatsakė į žurnalistų prašymus pateikti paaiškinimą.
Oficialiais Ispanijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki liepos 15 d. į Seutą sausuma buvo patekę 2 826 nereguliarūs migrantai. Tai 1 693 daugiau nei tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu – metinis augimas siekė 149 proc.
Krizė persikėlė į Šengeno erdvę
Krizė sukėlė diplomatinį ginčą tarp Ispanijos ir Italijos. Italijos premjerė Giorgia Meloni pareiškė svarstanti ypatingas priemones, įskaitant Šengeno režimo su Ispanija sustabdymą. Jos teigimu, nekontroliuojama migracija kelia grėsmę Europos išorės sienų saugumui.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani palaikė raginimus suspenduoti Ispanijos dalyvavimą Šengeno erdvėje. Jis krizę taip pat susiejo su Madrido sprendimu įteisinti daugiau kaip 500 tūkst. dokumentų neturinčių, tačiau Ispanijoje jau gyvenančių migrantų statusą.
Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas Italijos pareiškimus pavadino partine demagogija ir netinkamu šalies partnerės elgesiu. Liepos 31 d. jis iškvietė Italijos ambasadorių Madride.
Penktadienį kontrolę prie sienos su Ispanija nusprendė stiprinti ir Prancūzija. Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nuñezas pranešė dar naktį nurodęs sugriežtinti patikrinimus ir aktyvuoti greitojo reagavimo pasienio pajėgas, kurios atliks išsamesnes patikras. Stiprinti sienos apsaugą taip pat ragino Marine Le Pen ir buvęs Prancūzijos premjeras Michelis Barnier.
Europos Komisija nurodo, kad vidaus sienų kontrolės atkūrimas Šengeno erdvėje yra kraštutinė priemonė. Ji turi būti laikina, proporcinga nustatytai grėsmei ir tinkamai notifikuota. Liepos 31 d. Komisijos skelbiamame sąraše Italijos taikoma vidaus sienų kontrolė buvo nurodyta prie sienos su Slovėnija, bet ne su Ispanija.
