Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas paprašė skubios ES vidaus reikalų ministrų vaizdo konferencijos po to, kai kai kurių valstybių reakciją į masinį patekimą į Seutą iš Maroko pavadino „savanaudiška, poliarizuojančia ir neteisėta“.
Į Seutą per dvi dienas pateko dešimtys tūkstančių žmonių
2026 m. liepos 30–31 d. į Ispanijos Seutos anklavą Šiaurės Afrikoje iš Maroko pateko daugiau kaip 50 tūkst. žmonių. AP vėliau nurodė vietos pareigūnų skaičių apie 60 tūkst. – maždaug 70 proc. įprasto miesto gyventojų skaičiaus.
Mažiausiai 67 žmonės iš pradžių buvo paskelbti žuvusiais: dalis nuskendo, kiti žuvo spūstyje ar buvo sutraiškyti mėgindami pereiti per bangolaužio užtvarą. Rugpjūčio 2 d. AP pranešė, kad Ispanijos institucijos jau nurodė mažiausiai 72 žuvusius migrantus; Marokas dar pranešė apie 11 mirčių savo sienos pusėje, bet nebuvo aišku, ar jos įtrauktos į Ispanijos skaičių.
Iki liepos 31 d. 18 val. daugiau kaip 48 tūkst. žmonių savanoriškai grįžo į Maroką, o iki rugpjūčio 2 d. dauguma iš maždaug 60 tūkst. atvykusiųjų jau buvo išėjusi atgal. Vis dėlto dalis žmonių dar slėpėsi Seutos apylinkių kalvose, o Ispanijos pareigūnai toliau ieškojo kūnų vandenyse prie pralaužto miesto paplūdimio ruožo.
Seutos vadovas ginčija Madrido skaičius
Seutos autonominio miesto vadovas Juanas Jesúsas Vivasas viešai nesutiko su vidaus reikalų ministro Fernando Grande-Marlaskos teiginiu, esą didžioji dalis atvykusiųjų jau grįžo į Maroką. Interviu Ispanijos televizijai rugpjūčio 1–2 d. jis sakė, kad mieste liko keli tūkstančiai žmonių, ir pridūrė, kad tikslaus skaičiaus apskaičiuoti negalįs – galbūt to negali niekas, – tačiau „vieni sako 10 tūkst., kiti – 12 tūkst., 15 tūkst.“, ir, jo manymu, tikrasis skaičius esąs maždaug toks. 85 tūkst. gyventojų turinčiame mieste tai reiškia, kad apie normalią padėtį kalbėti negalima: prekyba iki galo neatsigavo, o gyventojų nuotaikas jis apibūdino kaip nerimą ir susirūpinimą.
Rugpjūčio 3 d. per „Telecinco“ Vivasas likusiųjų skaičių sumažino iki 3–5 tūkst., o atvykusiųjų skaičių, priešingai, padidino nuo 60 tūkst. iki maždaug 80 tūkst.
Vivasas siūlo ir kitokį įvykių apibrėžimą nei Madridas: jo teigimu, tai ne migracijos, o suvereniteto krizė, nes buvo pažeistas Ispanijos teritorinis vientisumas. 60 tūkst. žmonių sudaro 70 proc. Seutos gyventojų – tai, pasak jo, prilygtų 34 mln. žmonių atvykimui į visą Ispaniją per parą. Marokui jis kelia tiesioginį kaltinimą: neįmanoma, kad tiek žmonių patektų į Seutą be Maroko institucijų pritarimo, todėl tai buvusi sąmoninga Rabato akcija.
Italija sustabdė Šengeno taikymą Ispanijai
Krizė išprovokavo politinį ginčą ES viduje. Italija liepos 31 d. paskelbė mėnesiui stabdanti Šengeno susitarimų taikymą Ispanijai, o AP pranešė, kad Italija vėl įveda patikras atvykstantiems iš Ispanijos oro ir jūrų keliais.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani kaltino krizę Sánchezo vyriausybės jau uždaryta migrantų statuso reguliavimo programa. AP nurodė, kad ši amnestija taikyta žmonėms, kurie Ispanijoje gyveno bent penkis mėnesius ir atvyko iki 2026 m. sausio 1 d.; iki liepos pabaigos buvo pateikta daugiau kaip 1 mln. paraiškų.
Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas Tajani komentarus pavadino netinkamais ir apkaltino Italiją „partine demagogija“. Sánchezas pabrėžė, kad Seutai ir Melilijai taikomos specialios Šengeno taisyklės, ribojančios judėjimą toliau į žemyninę Ispaniją ar kitas Šengeno erdvės valstybes.
ES sušaukė krizės komandą, o Madridas tvirtino, kad padėtis rami
Laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai ir Airijos premjerui Micheálui Martinui Sánchezas rašė, kad kai kurios ES vyriausybės pasirinko pulti Ispaniją ir raginti laikinai pašalinti ją iš Šengeno erdvės. Airija, šiuo metu pirmininkaujanti ES Tarybai iki 2026 m. gruodžio 31 d., sušaukė politinės krizės reagavimo komandą. Dabartinį pirmininkavimo trejetą sudaro Airija, Lietuva ir Graikija.
Ispanija pasiuntė kariuomenę ir papildomas policijos pajėgas po to, kai Seutos valdžia paprašė Madrido pagalbos. Pedro Sánchezas ir vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska liepos 31 d. turėjo vykti į Seutą.
Rugpjūčio 1 d. Ispanija pradėjo įrenginėti 500 metrų ilgio jūrinę užtvarą ties Tarajalio paplūdimio bangolaužiu, įskaitant pripučiamą barjerą ir pritvirtintų plūdurų liniją. Vyriausybė teigė, kad naktis iš liepos 31-osios į rugpjūčio 1-ąją praėjo be incidentų, nauji įėjimai sustojo, o išvykimai į Maroką tęsėsi.
Ispanijos vyriausybė atmetė teiginį, kad krizę sukėlė jos amnestijos politika, ir kaltino nusikalstamas grupuotes. Maroko institucijos taip pat kaltino klaidinančią informaciją ir žmonių gabentojus bei sakė tiriančios įvykius.
