Japonijoje nuo rugsėjo 1 dienos numatytasis leistinas greitis gyvenamuosiuose keliuose sumažintas nuo 60 iki 30 km/val. Šiuo pakeitimu siekiama apsaugoti pėsčiuosius ir dviratininkus siaurose miestų gatvėse, kuriose nėra atskirų šaligatvių ar eismo juostų.
Ribą lemia kelio ženklinimas, o ne vien plotis
Naujoji riba pirmiausia taikoma vietos gyventojų kasdien naudojamiems bendrojo naudojimo keliams, neturintiems centrinės linijos, eismo juostų žymėjimo ar priešpriešinius srautus skiriančios juostos. Ar keliui taikomas pakeitimas, lemia jo struktūra ir ženklinimas, o ne vien plotis ar tai, kad jis yra mieste.
Jeigu kelio ženklu ar ženklinimu nustatytas konkretus greitis, toliau galioja būtent jis. Pavyzdžiui, kelyje, kuriame kitu atveju būtų leidžiama važiuoti 30 km/val., pažymėta 40 km/val. riba lieka galioti.
Numatytasis 60 km/val. greitis nepasikeitė keliuose su centrine linija ar eismo juostomis ir fiziškai atskirtais priešpriešiniais srautais. Naujoji tvarka taip pat netaikoma automobiliams skirtiems keliams.
Japonijoje yra apie 870 tūkst. kilometrų siauresnių nei 5,5 metro kelių. Jie sudaro maždaug 70 proc. viso šalies bendrųjų kelių tinklo, o didelė jų dalis patenka į naujojo ribojimo sritį.
Mažesniu greičiu siekiama apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius
Siauri keliai be centrinės linijos ir šaligatvių yra įprasti tankiai apgyvendintuose Japonijos miestuose. Juose automobiliai ta pačia erdve dažnai dalijasi su pėsčiaisiais ir dviratininkais, o ypač pažeidžiami yra vaikai bei vyresnio amžiaus žmonės.
Japonijos nacionalinės policijos agentūros, prižiūrinčios šalies kelių eismo saugumą, duomenimis, 2025 metais keliuose žuvo 2 547 žmonės – 116, arba 4,4 proc., mažiau negu 2024-aisiais. Tai mažiausias metinis žūčių skaičius nuo statistikos rinkimo pradžios 1948 metais.
Tačiau gyvenamuosiuose keliuose žūstančių vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius nuo 2021 metų laikėsi ties maždaug 300 per metus, o 2025-aisiais pirmą kartą per trejus metus padidėjo. Naujuoju ribojimu siekiama paspartinti saugumo gerėjimą gyvenamuosiuose rajonuose, kuris iki šiol atsiliko nuo pažangos didesniuose keliuose.
Policijos analizė parodė, kad pėsčiųjų mirtingumas susidūrus su 20–30 km/val. važiavusiu automobiliu siekė 0,9 proc. Automobiliui važiuojant 30–40 km/val. jis didėjo iki 2,7 proc., 40–50 km/val. – iki 7,8 proc., o 50–60 km/val. – iki 17,4 proc.
Ankstesnės 30 km/val. zonos sumažino sunkių nelaimių skaičių
Ribotos 30 km/val. „Zone 30“ teritorijos gyvenamuosiuose rajonuose ir prie mokyklų Japonijoje pradėtos diegti 2011 metais. Oficialiai palyginus padėtį 4 031 tokioje teritorijoje prieš ribojimo įvedimą ir po jo, mirtinų bei sunkių eismo įvykių sumažėjo 29,5 proc., o nelaimių su pėsčiaisiais ir dviratininkais – 27,8 proc.
Iki 2024 finansinių metų pabaigos šalyje buvo įrengta 4 410 „Zone 30“ teritorijų. Dar 186 „Zone 30 Plus“ teritorijose greičio riba derinama su kalneliais ir kitomis fizinėmis priemonėmis, verčiančiomis vairuotojus sulėtinti.
Japonijos nacionalinės policijos generalinis komisaras Yoshinobu Kusunoki rugpjūčio 27 dieną paragino vairuotojus laikytis greičio ir prisiminti, kad gyvenamuosiuose keliuose pirmenybė tenka žmonėms, ypač ten, kur automobiliai važiuoja kartu su pėsčiaisiais ir dviratininkais.
