JAV specialusis pasiuntinys stebėsenos ir kovos su antisemitizmu klausimais rabinas Yehuda Kaplounas perspėjo, kad bet koks tolesnis Vilniaus Šnipiškių žydų kapinių niekinimas būtų „gėdingas Lietuvos vyriausybei“ ir sulauktų pasipriešinimo. Rugsėjo 4 dieną socialiniame tinkle „X“ jis paskelbė kultūros ministrui Lukui Alsiui adresuotą laišką, kuriame sukritikavo planus buvusioje kapinių teritorijoje plėtoti konferencijų centrą.
Y. Kaplounas įspėjo dėl žinios pasaulio žydams
JAV pareigūno teigimu, konferencijų centro plėtra šioje vietoje pasaulio žydų bendruomenei pasiųstų signalą, kad „Lietuvoje kapines galima niekinti“.
Y. Kaplounas taip pat sukritikavo teiginį, jog teritorijos likimas tebėra „atviras“. Jo vertinimu, tokia pozicija gali įteisinti Seimo narių pastangas tęsti vietos niekinimą.
Pasiuntinys nurodė savo poziciją anksčiau išsakęs ministrui pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui. „Kapinės yra šventa vieta visai žmonijai“, – rašė Y. Kaplounas, pridurdamas, kad jų niekinimo negali leisti nė viena save gerbianti vyriausybė, institucija ar žydų interesams atstovaujanti bendruomeninė organizacija.
Iki šio laiško M. Sinkevičius buvo pareiškęs, kad Sporto rūmų pastatas galėtų tapti vieta, kurioje derėtų žydų ir lietuvių istorinė atmintis.
Ministras tikisi suderinti dvi atminties perspektyvas
Kultūros ministras L. Alsys liepos 17 dieną interviu BNS diskusijas dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų likimo pavadino vienomis aštriausių Lietuvoje.
Pasak jo, viena vertus, pastatas siejamas su Sąjūdžiu, nepriklausomos Lietuvos ištakomis ir valstybingumo pradžia. Kita vertus, būtina gerbti žydų religines kapinių apsaugos taisykles, griežtai apibrėžiančias, kas tokioje vietoje leidžiama.
Ministras teigė tikintis, kad abi pozicijas galima suderinti: teritorijoje galėtų vykti ramūs, rimties netrikdantys valstybiniai minėjimai, kartu būtų pagerbtos žydų kapinės. Jis taip pat pabrėžė, kad konkretūs ir finansiniai sprendimai dėl rūmų nepriklauso Kultūros ministerijos kompetencijai, o pati teritorija turėtų likti rimties erdve.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai ant Neries kranto pastatyti 1971 metais, senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorijoje. Kapinės veikė nuo XVI amžiaus, o judaizmo tradicija griežtai riboja kapų judinimą.
Pastatas 2006 metais įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip regioninės reikšmės objektas. Jame 1988 metų spalį vyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991 metų sausį – atsisveikinimas su Sausio 13-osios aukomis.
Seimas ėmėsi gaivinti kongresų centro projektą
Gegužės 12 dieną Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma tęsti dar 2015 metais Vyriausybės patvirtintą rūmų rekonstrukciją ir pritaikymą kongresams, konferencijoms bei kultūros renginiams. Už projektą balsavo 68 parlamentarai, prieš – keturi, susilaikė 16.
Pagal projektą rekonstruotuose rūmuose būtų įrengtos konferencijų erdvės, biblioteka, kultūros ir informacijos centras, Atgimimo bei Sąjūdžio ekspozicijos, taip pat žydų istorijos memorialinė ir edukacinė erdvė.
Projekte siūlyta sudaryti Seimo Kultūros komiteto darbo grupę, turėjusią iki rugsėjo 1 dienos patikslinti būsimų Kongresų rūmų funkcijas. Kultūros ministerijai taip pat siūlyta surengti kūrybinį konkursą Šnipiškių žydų kapinėms ir Sąjūdžio veiklai skirtam memorialui bei ekspozicijai.
Seimo duomenimis, 2019 metais parengtam tvarkybos ir Kongresų centro rekonstrukcijos projektui buvo pritarę Lietuvos žydų bendruomenės ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovai. Leidimai tvarkybos ir rekonstrukcijos darbams išduoti atitinkamai 2020 ir 2022 metais.
Tačiau žydų bendruomenėje pozicijos išsiskiria. Dalis jos atstovų priešinasi kongresų centrui ir remia Lietuvos žydų istorijos memorialo idėją. Chabado Lubavičo atstovas Lietuvoje rabinas Šolomas Krinskis atmeta ir memorialo variantą: jo teigimu, kapinės tebėra laidojimo vieta, kurioje likę tūkstančiai palaidotųjų, todėl teritoriją reikėtų palikti ramybėje ir aptverti.
Prezidentas Gitanas Nausėda gegužės 15 dieną pateikė priešingą argumentą. Jis rūmų griovimą vadino neatsakingu dėl pastato architektūrinės vertės ir teigė, kad ramiai veiklai pritaikyti rūmai nepakenktų žydų tragedijos atminimui.
