Žiemos pabaiga ir naujųjų metų pradžia Lietuvoje gausi reikšmingų kalendorinių datų, tačiau jų teisinis statusas skiriasi iš esmės. Vieniems gyventojams šios dienos reiškia garantuotą poilsį su šeima, kitiems – įprastą darbo dieną, o dar kitiems – galimybę užsidirbti dvigubai. Kalbant apie gruodžio 24-ąją (Kūčias), sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną) ir sausio 13-ąją (Laisvės gynėjų dieną), gyventojams vis dar kyla klausimų, kurios iš šių dienų yra oficialios nedarbo dienos, kada trumpinamas darbo laikas ir kaip šios datos veikia Lietuvos darbo rinką.
Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (DK), Atmintinų dienų įstatymu bei darbo rinkos tyrimų statistika, šiame straipsnyje detaliai apžvelgiame kiekvienos iš trijų datų statusą, gyventojų požiūrį bei apmokėjimo už darbą švenčių dienomis tvarką.
1. Teisinis šių trijų datų statusas: kurios dienos yra laisvos?
Lietuvoje švenčių dienos, kurios kartu yra ir oficialios nedarbo dienos, griežtai apibrėžtos Darbo kodekso 123 straipsnyje. Tuo tarpu valstybei svarbios, tačiau darbo grafiko nekeičiančios datos reglamentuojamos Atmintinų dienų įstatyme.
| Data ir pavadinimas | Oficialus statusas pagal įstatymą | Ar tai nedarbo diena? | Darbo laiko trumpinimas išvakarėse |
| Gruodžio 24 d. (Kūčios) | Valstybinė švenčių diena (DK 123 str.) | Taip (nedarbo diena) | Gruodžio 23 d. darbas trumpinamas 1 valanda |
| Sausio 1 d. (Naujųjų metų diena) | Valstybinė švenčių diena (DK 123 str.) | Taip (nedarbo diena) | Gruodžio 31 d. darbas trumpinamas 1 valanda |
| Sausio 13 d. (Laisvės gynėjų diena) | Atmintina diena (Atmintinų dienų įstatymas) | Ne (įprasta darbo diena) | Sausio 12 d. darbas nėra trumpinamas |
Kodėl kyla painiava dėl sausio 13-osios?
Laisvės gynėjų diena – viena svarbiausių datų šiuolaikinės Lietuvos istorijoje, todėl viešojoje erdvėje ir Seime periodiškai pasigirsta siūlymų įtraukti ją į oficialių švenčių (nedarbo dienų) sąrašą. Visgi kol kas sausio 13-oji išlieka atmintina, bet darbo diena. Tai reiškia, kad šią dieną įprastai dirba biurai, valstybės institucijos, ugdymo įstaigos, o už darbą sausio 13-ąją mokamas standartinis (viengubas) darbo užmokestis.
Tuo tarpu Kūčios (gruodžio 24 d.), į švenčių dienų sąrašą įtrauktos 2010 metais, ir Naujųjų metų diena (sausio 1 d.) yra visaverčiai valstybiniai laisvadieniai.
2. Statistika: kaip šventinės ir atmintinos dienos atrodo skaičiais?
Nors Kūčios ir sausio 1-oji yra oficialios nedarbo dienos, ekonomika visiškai nesustoja, o darbuotojų bei darbdavių įpročiai per šventes atskleidžia įdomias tendencijas. Remiantis darbo rinkos portalų, verslo organizacijų bei sociologinių apklausų duomenimis:
-
Apie 15–18 % dirbančiųjų Lietuvoje dirba per Kūčias (gruodžio 24 d.) arba Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.). Tai – sveikatos priežiūros, policijos, priešgaisrinės apsaugos, energetikos, transporto, apgyvendinimo, viešojo maitinimo bei prekybos sektorių darbuotojai, dirbantys pagal slenkantį grafiką.
-
Daugiau nei 82 % biuro ir administracijos darbuotojų gruodžio 24 d. ir sausio 1 d. leidžia namuose, o maždaug 35–40 % jų tarpušvenčiu (tarp Kalėdų ir Naujųjų metų) pasiima kasmetines atostogas, taip sujungdami šventines dienas į vieną ilgą žiemos atostogų laikotarpį.
-
Apie 78 % Lietuvos gyventojų apklausose nurodo, kad Kūčias laiko svarbiausia šeimos švente metuose, todėl šios dienos kaip nedarbo dienos statusas visuomenėje turi kone absoliutų palaikymą.
-
Visuomenės nuomonė dėl sausio 13-osios paskelbimo nedarbo diena išsiskiria: apklausų duomenimis, maždaug 45–50 % gyventojų palaikytų idėją Laisvės gynėjų dieną padaryti laisvadieniu, tuo tarpu apie 40 % tam nepritaria (dažniausiai argumentuojama, kad mokyklose ir darbovietėse vykstantys bendri minėjimai bei pilietinės akcijos stipriau puoselėja istorinę atmintį nei papildomas laisvadienis namuose), o likusieji neturi tvirtos nuomonės.
-
Ekonominis vienos papildomos nedarbo dienos poveikis: ekonomistų ir finansų analitikų vertinimu, viena papildoma nedarbo diena šalyje, priklausomai nuo savaitės dienos ir sektoriaus specifikos, gali lemti nuo 0,05 % iki 0,15 % metinio BVP pokytį dėl sustojusios pramonės ir paslaugų gamybos, nors dalis to kompensuojama išaugusiu vidaus vartojimu ir turizmu.
3. Apmokėjimas už darbą: kiek uždirba dirbantieji per Kūčias, sausio 1-ąją ir sausio 13-ąją?
Darbo užmokesčio skaičiavimas šiomis dienomis griežtai priklauso nuo to, ar diena patenka į Darbo kodekso 123 straipsnio sąrašą.
Darbas gruodžio 24 d. (Kūčias) ir sausio 1 d. (Naujųjų metų dieną)
Kadangi abi šios dienos yra oficialios švenčių dienos, pagal Darbo kodekso 144 straipsnį:
-
Dvigubas tarifas: Už darbą švenčių dieną darbuotojui privaloma mokėti ne mažiau kaip dvigubą (2x) darbo užmokestį. Tai galioja ir tiems, kuriems ši diena išpuola pagal įprastą slenkantį grafiką.
-
Naktinis ir viršvalandinis darbas: Jei darbuotojas dirba švenčių dieną naktį (nuo 22:00 iki 6:00 val.) arba dirba viršvalandžius (pavyzdžiui, restorano ar viešbučio darbuotojas sausio 1-osios naktį po vidurnakčio), jam privaloma mokėti ne mažiau kaip pusketvirto (2,5x) darbo užmokesčio dydį.
-
Papildomas poilsio laikas: Darbuotojo prašymu dvigubas apmokėjimas gali būti pakeistas į papildomą mokamą poilsio dieną, pridedamą prie kasmetinių atostogų.
Darbas prieššventinėmis dienomis (gruodžio 23 d. ir gruodžio 31 d.)
Pagal Darbo kodekso 112 straipsnio 6 dalį, jei gruodžio 23-ioji arba gruodžio 31-oji yra darbo dienos, visų darbuotojų (išskyrus dirbančius sutrumpintą darbo laiką pagal įstatymą, pavyzdžiui, pedagogus ar nepilnamečius) darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išsaugant visos dienos atlyginimą. Jei dėl darbo specifikos sutrumpinti pamainos neįmanoma, ta viena valanda apmokama kaip viršvalandžiai – ne mažiau kaip 1,5 karto didesniu tarifu.
Darbas sausio 13 d. (Laisvės gynėjų dieną)
Kadangi sausio 13-oji yra atmintina, bet ne šventinė nedarbo diena:
-
Darbo diena sausio 12-ąją nėra trumpinama.
-
Už darbą sausio 13-ąją mokamas įprastas (viengubas) atlyginimas.
-
Ši diena taip pat įskaičiuojama į kasmetinių atostogų trukmę (jei žmogus atostogauja sausio viduryje, sausio 13-oji atostogų nepratęsia, priešingai nei gruodžio 24 d. ar sausio 1 d.).
4. Kalendoriaus įtaka: kada šventės sutampa su savaitgaliais?
Lietuvos darbo teisėje galioja taisyklė, kad jei valstybinė švenčių diena (gruodžio 24 d. arba sausio 1 d.) sutampa su šeštadieniu ar sekmadieniu, laisvadienis į pirmadienį nėra perkeliamas.
Pavyzdžiui, jei sausio 1-oji išpuola šeštadienį arba sekmadienį, įprastu 5 darbo dienų grafiku dirbantys žmonės sausio 2-ąją ar 3-iąją (pirmadienį) grįžta į darbus. Be to, jei sausio 1-oji yra sekmadienis, penktadienis (gruodžio 30 d.) nėra trumpinamas 1 valanda, nes tarp jo ir šventinės dienos yra šeštadienis.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
1. Kiek iš viso oficialių šventinių nedarbo dienų yra Lietuvoje? Pagal Darbo kodekso 123 straipsnį, Lietuvoje yra 15 švenčių dienų (įskaitant Kūčias, pirmąją ir antrąją Kalėdų dienas bei Naujųjų metų dieną). Dvi iš jų – Motinos diena (pirmasis gegužės sekmadienis) ir Tėvo diena (pirmasis birželio sekmadienis) – visada sutampa su sekmadieniais.
2. Ar darbdavys gali savo iniciatyva paskelbti sausio 13-ąją laisva diena darbuotojams? Taip. Darbdavys įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis arba kolektyvine sutartimi gali suteikti darbuotojams papildomų mokamų laisvadienių, sutrumpinti darbo laiką sausio 13-ąją ar leisti šią dieną dirbti nuotoliniu būdu, tačiau įstatymas to daryti neįpareigoja.
3. Ar į atostogas įskaičiuojamos Kūčios ir sausio 1-oji? Ne. Pagal Darbo kodeksą, švenčių dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Jei atostogaujate per Kalėdas ir Naujuosius metus, gruodžio 24, 25, 26 ir sausio 1 dienos atostogų dienų neišnaudoja – jūsų poilsis automatiškai pailgėja.
D.U.K.
Ar darbo diena sausio 12-ąją (prieš Laisvės gynėjų dieną) yra trumpinama viena valanda?
Ne. Kadangi sausio 13-oji yra atmintina, bet ne oficiali valstybinė švenčių diena pagal Darbo kodekso 123 straipsnį, darbo laikas sausio 12-ąją nėra trumpinamas. Darbo dienos sutrumpinimas 1 valanda taikomas tik prieš valstybines šventes (pavyzdžiui, gruodžio 23 d. prieš Kūčias ir gruodžio 31 d. prieš Naujuosius metus), jei tos išvakarės yra darbo dienos.
Koks atlyginimas mokamas, jei darbo pamaina prasideda gruodžio 31-ąją vakare ir baigiasi sausio 1-osios rytą?
Tokiu atveju darbo užmokestis skaičiuojamas dalimis pagal tikslų dirbtų valandų laiką:
- už valandas, dirbtas gruodžio 31 d. iki 24:00 val., mokamas įprastas (viengubas) tarifas (arba 1,5 karto tarifas už paskutinę valandą, jei pamaina nebuvo sutrumpinta kaip prieššventinė);
- už valandas, dirbtas nuo sausio 1 d. 00:00 val. iki 06:00 val., jau taikomas šventinio naktinio darbo tarifas – mokama ne mažiau kaip 2,5 karto didesnis darbo užmokestis.
Ar įmonės vadovas gali vienašališkai priversti dirbti per Kūčias (gruodžio 24 d.) ar sausio 1-ąją?
Ne, jeigu dirbate įprastu 5 darbo dienų savaitės grafiku. Pagal Darbo kodeksą, skirti dirbti švenčių dienomis galima tik su rašytiniu darbuotojo sutikimu. Išimtis taikoma tik tiems darbuotojams, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą (slenkantį grafiką) arba įmonėse ir tarnybose, kuriose darbas negali sustoti dėl visuomenės poreikių ar nenutrūkstamo gamybos proceso (pavyzdžiui, ligoninėse, energetikos, transporto ar apsaugos sektoriuose).













