JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę sudaryti verslo sandorius su Rusija dar prieš Maskvai nutraukiant karo veiksmus Ukrainoje ir taip paskatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną užbaigti karą. Apie tai rugsėjo 17-ąją pranešė „The New York Times“, remdamasis dviem su derybomis susipažinusiais šaltiniais.
Ankstyvais sandoriais mėgintų paveikti Rusijos elitą
Anonimiškai kalbėjęs JAV pareigūnas dienraščiui teigė, kad susitarimai dar nepasibaigus karui parodytų, jog Vašingtonas rimtai siekia „perkrauti“ santykius su Maskva. Tai reikštų posūkį nuo 2025 metais D. Trumpo išsakytos pozicijos, kad verslo su Rusija nebus, kol neišspręstas karas Ukrainoje.
JAV administracija tikisi, kad ekonominės paskatos galėtų paskatinti Rusijos elito atstovus spausti Kremlių siekti taikos. Taip pat siekiama įtikinti prieš JAV nusiteikusius V. Putino aplinkos veikėjus, kad santykių su Vašingtonu pagerėjimas yra realus.
Kokie konkretūs sandoriai šiuo metu svarstomi, viešai neatskleista. Rusijos pareigūnai anksčiau siūlė Jungtinėms Valstijoms bendradarbiauti retųjų žemių metalų ir aliuminio srityse, plėtoti bendrus projektus Arktyje bei įtraukti amerikiečių bendroves į rusiškų gamtinių dujų prekybą Europoje.
Rugsėjo 5 dieną Maskvoje V. Putinas susitiko su D. Trumpo pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Už uždarų durų surengtos derybos truko ilgiau kaip tris valandas.
Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas po susitikimo patvirtino, kad jame išsamiai aptarti ekonominiai klausimai ir galimi dideli, abiem šalims naudingi Rusijos ir JAV projektai.
Teritorijų klausimas tebestabdo taikos derybas
Per rugsėjo 5-osios susitikimą V. Putinas tvirtino, kad Rusijos pajėgos per kelis mėnesius užims visą Donbasą – Rytų Ukrainos regioną – ir galės smarkiai smogti Ukrainos elektros tinklui. Pasak „The New York Times“, J. Kushneris Rusijos vadovui priminė, kad šis panašias prognozes dėstė ir prieš metus.
Pagrindinė taikos derybų kliūtis tebėra teritorijų klausimas. Rusija reikalauja kontroliuoti ir tą Donbaso dalį, kurią tebevaldo Ukraina, tačiau Kyjivas atsisako iš jos pasitraukti.
J. Kushneris Ukrainos sostinėje Kyjive vykusiame tarptautiniame YES metiniame susitikime sakė, kad V. Putinas yra nubrėžęs norimą teritorinę ribą, bet Ukraina su ja nesutinka. Todėl, anot JAV pasiuntinio, tarpininkų užduotis – rasti kūrybišką sprendimą, kuris tiktų abiem pusėms.
Ukrainos pareigūnų teigimu, trišalės JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos galėtų būti atnaujintos 2026 metų spalį. Per jas numatoma svarstyti ribotas paliaubas, kurios apimtų laivybą Juodojoje jūroje arba energetikos infrastruktūrą.
Kongresas pasirinko sankcijų spaudimą
Kol Baltieji rūmai svarsto ekonomines paskatas, JAV Kongresas pasirinko kitą spaudimo Maskvai kelią. Rugsėjo 16 dieną Atstovų Rūmai 262 balsais prieš 159 patvirtino platų sankcijų Rusijai paketą ir perdavė jį D. Trumpui.
Projektas leistų prezidentui nustatyti iki 100 proc. muitus šalims, perkančioms daugiausia rusiškos naftos ar dujų. Jame taip pat numatytos sankcijos Rusijos pareigūnams, verslininkams ir finansų institucijoms.
Vienas pagrindinių projekto rėmėjų, Respublikonų partijai atstovaujantis kongresmenas Michaelas McCaulas, pareiškė, kad sankcijos turėtų smogti Rusijos karo mašinai ir priversti V. Putiną sėsti prie derybų stalo.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas rugsėjo 17-ąją sankcijų projektą pavadino nedraugišku veiksmu. Jis tvirtino, kad papildomos JAV sankcijos apsunkintų pastangas pasiekti taikos susitarimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kongreso balsavimą pavadino simboliniu ir pabrėžė, kad jis įvyko tą pačią naktį, kai Rusija surengė dar vieną didelio masto ataką prieš Ukrainą.
