Karas su Iranu sukėlė didelę finansinę krizę JAV kariniame jūrų laivyne: kovinėms operacijoms teko perkelti darbo užmokesčiui ir kitoms reikmėms skirtas lėšas, rugpjūčio 27 dieną pranešė britų laikraštis „The Guardian“, remdamasis Pentagono dokumentais ir pokalbiais su laivyno pareigūnais, rangovais bei gynybos analitikais.
Kovoms perkelti atlyginimams skirti pinigai
JAV operacija „Epic Fury“ prasidėjo vasario 28 dieną. Karinis jūrų laivynas dalyvavo pirmojoje smūgių bangoje, o vėliau vykdė plataus masto jūrinę blokadą.
JAV Atstovų Rūmams pateiktame oficialiame liudijime karinio jūrų laivyno operacijų vadas admirolas Darylas Caudle’as nurodė, kad laivynas vykdė tęstines kovines operacijas ir atliko neproporcingai didelį vaidmenį naikinant Irano jūrines pajėgas.
JAV ir Izraelio operacija sumažino amerikiečių amunicijos atsargas, o atsakomieji Irano smūgiai smarkiai apgadino strategines bazes Artimuosiuose Rytuose. Visa tai didina spaudimą JAV ginkluotųjų pajėgų biudžetams.
„The Guardian“ matytame Pentagono memorandume įspėjama apie lėšų trūkumą darbo užmokesčio sąskaitose, nes šie pinigai buvo naudojami kovinėms operacijoms finansuoti.
Apie laivyno finansavimo planus informuotas pareigūnas teigė, kad atlyginimams numatytos lėšos buvo perkeltos užjūrio operacijoms. Darbo užmokesčio sąskaitos dabar papildomos kitose srityse nepanaudotais pinigais, kad kariams ir darbuotojams būtų išmokėtas visas atlyginimas.
Vienas laivyno pareigūnas ir vienas rangovas taip pat nurodė, kad dėl pinigų stygiaus atidėta neskubi krante esančių objektų priežiūra.
Beveik 300 mlrd. JAV dolerių siekiantis 2026 metų laivyno biudžetas padalytas į atskiras kategorijas: personalui, laivų statybai, konkrečių ginklų sistemų įsigijimui, operacijoms ir priežiūrai. JAV įstatymai riboja galimybes perkelti lėšas iš vienos kategorijos į kitą.
Karinio jūrų laivyno atstovas paneigė, kad operacijoms ir priežiūrai skirti pinigai išseko. Pasak jo, departamentas aktyviai valdo savo išteklius, kad atlyginimai būtų sumokėti laiku, ir bendradarbiauja su Kongresu siekdamas patenkinti operacinius poreikius bei išlaikyti personalą ir karinę parengtį.
Laivynas perspėjo, kad teks riboti pratybas
Pensininkas JAV karinio jūrų laivyno karininkas ir Nacionalinės komisijos dėl laivyno ateities narys Harlanas Ullmanas padėtį apibūdino žodžiais „taupyklė sudaužyta“. Jis pabrėžė kalbantis savo, o ne komisijos vardu.
Konservatyvaus JAV analitinio centro „American Enterprise Institute“ gynybos analitikas Toddas Harrisonas sakė, kad pinigų stygius laivyno viduje nėra paslaptis. Jo vertinimu, Pentagono civilinė vadovybė sąmoningai neviešina problemos, nes nenori pripažinti, kad politiškai vis nepatogesnis karas kenkia būsimam kariniam pasirengimui.
Admirolas D. Caudle’as dar gegužės viduryje perspėjo Kongresą, kad finansinis spaudimas bus juntamas liepą. Pasak jo, rengiant 2026 finansinių metų biudžetą operacija „Epic Fury“ nebuvo numatyta, todėl gali tekti mažinti pratybų mastą ir įprastas operacijas, kad užtektų pinigų karui tęsti.
Liepos 21 dieną JAV Senato asignavimų komiteto pirmininkė Susan Collins pareiškė gavusi informacijos, kad kai kurioms karinėms tarnyboms gresia artimiausio laikotarpio mokumo problemos. Jos darbuotojas patvirtino, kad tarp minimų tarnybų buvo ir karinis jūrų laivynas.
Tame pačiame posėdyje JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pripažino, kad negavus skubių papildomų lėšų tektų riboti dabartines ir būsimas karines pratybas. Kongresui jis nurodė, kad karas su Iranu jau kainavo 35,7 mlrd. dolerių, tačiau neaišku, ar ši suma apima visas konflikto išlaidas.
Kongresas dar neužtikrino papildomo finansavimo
Birželio 24 dieną Baltieji rūmai paprašė iš viso 87,596 mlrd. dolerių papildomo finansavimo. Iš šios sumos 67,146 mlrd. dolerių būtų skirta JAV Gynybos departamentui, įskaitant 17,3 mlrd. operacinėms išlaidoms, 21 mlrd. amunicijai ir 1,7 mlrd. karinei parengčiai. Prašyme nebuvo nurodyta, kokia dalis atitektų kariniam jūrų laivynui.
JAV Atstovų Rūmai liepą priėmė 1,15 trln. dolerių vertės gynybos įstatymo projektą ir atskirą projektą, kuriame karui su Iranu numatyta 73 mlrd. dolerių. Vis dėlto, „The Guardian“ vertinimu, buvo mažai tikėtina, kad kuris nors projektas taps įstatymu.
H. Ullmanas atkreipė dėmesį, kad Irako ir Afganistano karai buvo sankcionuoti Kongreso rezoliucijomis, todėl įstatymų leidėjai jų finansavimą skyrė lengviau. Karas su Iranu tokio Kongreso leidimo neturi. Dėl to, pasak H. Ullmano, kyla klausimas, ar Kongresas privalo finansuoti konfliktą, kuriam pats nepritarė.
