Kryptinis apšvietimas, išmanieji šviesoforai, įstrižinės pėsčiųjų perėjos, „rombai“ – tai tik dalis priemonių, įdiegtų Kaune, siekiant užtikrinti didesnį vairuotojų ir pėsčiųjų saugumą gatvėse tiek dieną, tiek tamsiuoju paros metu.
Miesto eismo situaciją analizuojantys specialistai ir šiais metais planuoja imtis papildomų priemonių.
Keliuose – gerėjanti situacija
Kaunas eismo saugumui skiria didelį dėmesį jau ne pirmus metus. Ilgą laiką mieste nebuvo užfiksuota žūčių nereguliuojamose perėjose. Taip pat buvo koncentruojamasi į „juodųjų dėmių“ šalinimą – per penkerius metus panaikinta beveik pusšimtis.
Dauguma sprendimų orientuoti į avarijų mažinimą ir saugesnį visų eismo dalyvių judėjimą. Tai atsispindi praėjusių metų statistikoje: užregistruota mažiau įvykių, juose mažiau sužalota žmonių.
„Bendrai eismo saugumo situaciją mieste vertiname teigiamai. Praėjusiais metais trečdaliu sumažėjo ir neblaivių vairuotojų sukeltų įvykių“, – teigia Kauno apskrities policijos vadovas Mindaugas Akelaitis, pridurdamas, kad tai yra ir policijos pareigūnų aktyvumo, ir savivaldybės priimtų eismo gerinimo sprendimų rezultatas.
„Rombai“ – pasiteisinęs sprendimas
Kaunas išlieka vieninteliu Lietuvos miestu, naudojančiu rombo formos ženklinimą ant važiuojamosios kelio dalies prieš perėjas. Ši 2018 metais rudenį pradėta naudoti praktika skirta padėti eismo dalyviams. Vadinamieji „rombai“ įrengiami 30 metrų iki perėjos. Būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį, jei neviršija greičio.
Statistika rodo, kad pokyčiai pastebimai sumažino nelaimingų įvykių skaičių nereguliuojamose perėjose. Pavyzdžiui, nuo 2014 metų iki „rombų“ atsiradimo jose žuvo 17 žmonių. Tuo metu iki praėjusių metų gruodį įvykusios skaudžios nelaimės Jurbarko g., žūčių nereguliuojamose perėjose nebuvo užfiksuota beveik šešerius metus.
„Kaunas kasmet gerina susisiekimą: kompleksiškai tvarkomos gatvės, įrengiami ir atnaujinami pėsčiųjų bei dviračių takai, apšvietimas. Tai tapo įprasta praktika. Mažinti skaudžių įvykių skaičių padeda ir laiku priimti reikalingi sprendimai, įdiegtos naujovės“.
„Rombai“ prieš perėjas – vienas iš gerųjų pavyzdžių. Kol vieni kritikavo, realiais veiksmais įrodėme, kad iš užsienio parvežta praktika pasiteisino. Kaune diegiamos naujovės nėra tik paprasti infrastruktūros elementai. Tai – siekis išsaugoti gyvybes“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pastaraisiais metais imamasi daugiau iniciatyvų transporto ir eismo organizavime. Pavyzdžiui, 2022-ųjų rudenį centre įrengtos šešios įstrižinės perėjos – raudonas šviesoforo signalas vienu metu dega visoms transporto priemonėms, tad pėstiesiems kirsti sankirtą įstrižai, degant žaliai šviesai – saugu ir patogu. Be to, visos mieste esančios reguliuojamos ir nereguliuojamos perėjos turi kryptinį apšvietimą.
Nuolatinė gatvių priežiūra
Pastaraisiais metais Kaunas imasi ir kitų priemonių, užtikrinančių didesnį saugumą miesto keliuose: naikinami pavojingi kairiniai posūkiai, įrengiami vidutiniai greičio matuokliai.
Į pagalbą pasitelkiami ir Eismo valdymo centro darbuotojai, kurie per vaizdo stebėjimo kameras reguliuoja šviesoforų ciklus, tiesiogiai stebi realius eismo dalyvių srautus.
Praėjusiais metais Kaune atnaujinta 180 km horizontaliojo ženklinimo, suremontuota ar įrengta per 2 tūkst. apsauginių pėsčiųjų kelio atitvarų, taip pat įrengta ar atnaujinta daugiau nei 3,3 tūkst. kelio ženklų bei 262 greičio mažinimo kalneliai.
