Kauno mečetės administracija socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė prašymą įstaigos teritorijoje „pernelyg atvirai nedemonstruoti intymaus fizinio artumo“. Įrašas patraukė visuomenės ir kai kurių politikų dėmesį, o galimybė jį komentuoti mečetės paskyroje po kurio laiko buvo apribota.
Įraše lankytojų prašoma gerbti vietos paskirtį, aplinkinius žmones ir visuomenėje priimtas elgesio normas bei vengti elgesio, kuris gali būti netinkamas vaikams. Kauno musulmonų bendruomenės atstovė nurodė, kad įrašas buvo reakcija į konkretų atvejį – prieš kelias dienas mečetės teritorijoje lytiškai santykiavo jaunuolių pora.
„Čia yra religinis pastatas – mečetė. Yra šeimos, vaikai, o kodėl aš turiu žiūrėti tą pornografiją?“ – kalbėjo bendruomenės atstovė, nepanorusi atskleisti savo vardo ir pavardės.
Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos (Muftiato) valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas teigė, kad įrašas paskelbtas kartojantis netinkamo elgesio prie maldos namų atvejams. Jis pabrėžė, kad mečetės teritorijoje yra musulmonų kapinės, todėl prašoma elgtis pagarbiau ir nedemonstruoti lytinių išraiškų.
„Ką jūs darysite atokiau – tai jūsų reikalas. Bet jeigu jūs norite akivaizdžiai per daug parodyti lytinių išraiškų <…>, tai šiek tiek pagarbiau reiktų elgtis“, – sakė A. Beganskas. Pasak jo, pavieniai atvejai būtų suprantami, tačiau prašymas paskelbtas dėl to, kad tokie dalykai nuolat kartojasi.
Įrašą sukritikavo Nacionalinio susivienijimo lyderis Seimo narys Vytautas Sinica. Jis pavadino jį „pirmomis kregždėmis“ bandymo priversti lietuvius prisitaikyti savo šalyje. Savo komentaruose politikas teigė, kad islamas nesuderinamas su demokratinėmis vertybėmis, o musulmonų mažuma esą naudojasi Vakarų tolerancijos samprata savo tikslams pasiekti. Sinica laikosi pozicijos, kad mečetės Lietuvoje neturėtų plėstis už istorinės totorių bendruomenės ribų, o Europoje mečetės, jo teigimu, tampa radikalizacijos centrais.
Kauno musulmonų bendruomenė atskirai paskelbė, kad mečetė nebesutalpina visų tikinčiųjų: maldos namai talpina apie 150 žmonių, o musulmonų skaičius mieste auga dėl atvykstančių studentų ir darbuotojų. Bendruomenė pakvietė Lietuvos universitetus, darbdavius ir valstybės institucijas į konstruktyvų dialogą, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos religinei praktikai. Beganskas musulmonų skaičiaus augimą sieja su universitetais ir įmonėmis, kurios kviečiasi užsieniečius, o paskui dėl jų atvykimo, anot jo, kaltinamos musulmonų bendruomenės. Muftijus taip pat nurodė, kad musulmonai negali atgauti sovietmečiu nusavinto sklypo greta mečetės, kurį naudotų tik bendruomenės reikmėms.
Šiuo metu Lietuvoje veikia keturios mečetės: Kaune, Nemėžio ir Keturiasdešimties totorių kaimuose (Vilniaus r.) bei Alytaus rajone Raižiuose. Lietuvos musulmonų bendruomenė ne pirmą dešimtmetį siekia pastatyti mečetę Vilniuje – maldos namai Mečetės gatvėje stovėjo iki 1968 m., kol buvo sovietų valdžios nugriauti. Klausimas dėl mečetės sostinėje keliamas nuo 1994 m., tačiau per daugiau nei tris dešimtmečius dėl statybų su miesto valdžia nesutariama. Vilniaus meras Valdas Benkunskas pareiškė, kad kol jis eina mero pareigas, mečetės statyba sostinėje nebus leista – tai sukėlė aštrią akistatą su musulmonų bendruomenės vadovu.
