Kovo 20 d. Kauno „Žalgirio“ arenos amfiteatre, Nemuno saloje, įvyko jau 7-oji tarptautinė konferencija „Mes dar nepasiruošę sąnarių endoprotezavimui!“. 23 pranešėjai-ekspertai iš Europos bei JAV dalijosi patirtimi, apimančia sudėtingas ortopedines operacijas, kompleksines reabilitacijos ir sporto traumų prevencijos strategijas. Didžiausias dėmesys skirtas sportinių traumų prevencijai.
Miesto renginių centre daugiau nei 250 dalyvių klausėsi pranešimų, kuriuose pristatyti realūs klinikiniai atvejai, praktiniai techniniai patarimai ir klinikiniai sprendimų priėmimo algoritmai, skirti traumų prevencijai ir gydymui. Renginys suvienijo ortopedus-traumatologus, sporto medikus, sporto trenerius, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojus, kineziterapeutus, trenerius bei sveikatos ir sporto srities specialistus.
Globalūs patirties mainai skatina inovatyvių gydymo metodų diegimą Lietuvoje
Ši tarptautinė konferencija, vykstantį jau septintą kartą, pabrėžia renginio reikšmę Lietuvos medicinos ir sporto bendruomenei. Konferencijos pradžia siejama su noru supažindinti gydytojus su inovatyviomis „MaioRegen“ membranomis, kurios gali atkurti pažeistą kremzlę ir iš esmės pakeisti sąnario kremzlės pažeidimų gydymo praktiką. Šių pažangių sprendimų dėka atkuriama natūrali sąnario fiziologija, sumažinamas skausmas ir ilgalaikėje perspektyvoje išvengiama sąnario endoprotezavimo. Ortopedas-traumatologas prof. Rimtautas Gudas buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, „Gijos Klinikose“ ir LSMU ligoninėje (Kauno Klinikose) pradėjęs taikyti šias kremzlės atkūrimo technologijas.
Besraigtė peties sausgyslių rekonstrukcija ir fiksacija, pradėta taikyti 2024 m., yra dar vienas inovatyvaus gydymo pavyzdys Lietuvoje. Šis modernus chirurginis metodas, naudojantis išmaniąją tekstilę vietoj metalo, palengvina pooperacinį laikotarpį, sudaro geresnes biologines sąlygas sausgyslėms prigyti, mažina komplikacijų riziką ir yra ypač tausojantis paciento organizmą. Ši technologija sėkmingai taikoma ir kitose Lietuvos medicinos įstaigose.
Aukštą konferencijos lygį pabrėžia partneriai – LSMU Sporto medicinos klinika ir ESSKA (Europos sporto traumatologijos, kelio sąnario chirurgijos ir artroskopijos asociacija). Nuo 2017 m. ESSKA/ESMA, pastebėdama didėjantį sportinių traumų paplitimą, ypač tarp vaikų ir jaunimo, pradėjo struktūrizuotą traumų prevencijos programų įdiegimą 22 šalių organizacijose trijuose žemynuose. „Lietuva buvo pirmoji Europos šalis, nacionaliniu lygmeniu įdiegusi tokią programą, parodydama, kad plataus masto prevencija yra įmanoma ir veiksminga, kai ją palaiko politika ir mokslinės gairės“, – teigė ESMA/ESSKA prezidentas dr. Tom Patt (Nyderlandai).
Pasak Rasos Petrikienės, „Gijos Klinikų“ strategijos ir plėtros direktorės, tarptautiniai patirties mainai tarp profesionalų leidžia medicinos naujovėms pasiekti Lietuvą ir pasiūlyti Lietuvos pacientams pasaulines tendencijas atitinkančias chirurgijos metodikas bei pažangiausią reabilitacinį gydymą. Be to, aukštas Lietuvos medicinos lygis pritraukia vis daugiau pacientų iš užsienio, stiprina medicinos sektorių ir prisideda prie Lietuvos, kaip patikimos medicininio turizmo krypties, žinomumo augimo.
Dėmesys minimaliai invazyviems sprendimams
Konferencija buvo suskirstyta į dvi pagrindines temines sritis – kelio ir peties – apimančias artroskopines operacijas, efektyvią traumų prevenciją, moksliškai pagrįstą testavimą, efektyvią pooperacinę reabilitaciją ir antrinę traumų prevenciją – saugų grįžimą į visavertį gyvenimą ir sportą.
Pranešėjai skyrė didelį dėmesį priekinio kryžminio kelio raiščio ir menisko operacijoms bei peties chirurginiam gydymui. Atsižvelgiant į šiuolaikines tendencijas, aptartas ir dirbtinio intelekto vaidmuo medicinoje. Dr. Leho Rips (Estija, Tartu universitetas) teigė, kad dirbtinis intelektas ir robotika sparčiai keičia šiuolaikinę chirurgiją, užtikrina didesnį operacijų tikslumą, prisideda prie diagnostikos ir sprendimų priėmimo. Tačiau robotai išlieka chirurgų valdomi įrankiai, o medicinoje vis dar būtini žmogaus sprendimai, patirtis ir atsakomybė. Todėl tikėtina, kad iki 2030 m. robotai tik padės chirurgams, o ne juos pakeis.
Konferencija įrodo, kad įžengiame į naują ortopedijos-traumatologijos erą: „Sąnarių išsaugojimas tampa prioritetu prieš sąnarių keitimą, prevencija tampa tokia pat svarbi kaip ir gydymas, technologijos sparčiai vystosi, tačiau neatstoja žmogaus ekspertinės patirties, o sprendimų priėmimą pagaliau pradeda lemti orientacija į ilgalaikius rezultatus“, – dalijasi prof. R. Gudas.
Renginio metu pristatyti naujausi technologiniai judesių analizės sprendimai, skirti stiprinti bendradarbiavimą tarp paciento, gydytojo ir kineziterapeuto, siekiant geresnių gydymo rezultatų, užtikrinant nuoseklų ir individualizuotą gydymo procesą.
Tik 1 pacientas iš 5 pabaigia paskirtą reabilitacinį gydymą
Renginio metu daug dėmesio skirta reabilitacinio gydymo svarbai ir pakartotinių traumų prevencijai. Dr. Aurelijus Domeika atkreipė dėmesį, kad pacientai, pasijutę geriau, nutraukia reabilitaciją anksčiau laiko. Lietuvoje nėra įprasta, baigus reabilitacijos kursą, atlikti papildomus testavimus ir įvertinti, ar kūnas funkcionuoja harmoningai. Taip pat svarbu suprasti, kad tokiam vertinimui nepakanka paciento atsakymo, kad jis jaučiasi gerai. Tiksliausią realią situaciją parodo specializuota testavimo įranga funkcinių judesių atlikimo metu.
Dr. A. Domeika pabrėžė, kad Lietuvos medikai turėtų imtis didesnės iniciatyvos ir aktyviau siūlyti pacientams tęsti reabilitacijos užsiėmimus ar procedūras, siekiant pilno fizinio atsistatymo. Pavyzdžiui, po kryžminių raiščių operacijos, praėjus 6 reabilitacijos mėn., saugiai grįžti į pilną krūvį rekomenduojama tik tada, kai operuotos kojos jėga bent jau viršija 90 proc. sveikosios kojos jėgos. Per greitas grįžimas į aktyvų sportą nebaigus pilnos reabilitacijos ženkliai padidina pakartotinių traumų galimybę.
Visiškam funkciniam atsistatymui itin svarbus individualizuotas gydymas. Dr. Robert Prill pristatė 2025 m. parengtą menisko reabilitacijos konsensusą, kurį bendrai ruošė 67 ekspertai iš 14 Europos ir JAV šalių. Leidinyje pabrėžiama struktūrizuotos reabilitacijos bei glaudaus komandos bendradarbiavimo svarba. Tarptautiniu požiūriu, reabilitacija po menisko pažeidimo turėtų būti diferencijuojama pagal traumos tipą ir taikytą gydymo metodą, atsisakant vienos visiems pacientams taikomos standartinės schemos. Rigidiškus protokolus keičia personalizuotos strategijos, orientuotos į paciento pažangą.
Dr. Joseph Janosky renginio metu pristatė šiuolaikinį požiūrį į sportininkų traumų prevenciją, pabrėždamas, kad Europoje prevencijos priemonės dažnai integruotos į sporto klubų veiklą, o JAV strategijos dažniau įgyvendinamos specialistų iniciatyva, o ne kaip nuoseklios sistemos dalis.
Prieš keletą metų, dr. Joseph Janosky teigiamai įvertino įmonės „Abili“ siūlomus šiuolaikinius testavimo sprendimus.
Per pastaruosius du dešimtmečius supratimas apie traumų prevenciją ir rizikos mažinimą reikšmingai išaugo. „Vis labiau pripažįstama, kad sistemingos investicijos į jaunimo ir ateities kartų fizinę gerovę yra pagrįstos tiek medicininiu, tiek socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Traumų prevencija svarbi ne tik sportuojantiems žmonėms, bet ir visai visuomenei, kur traumos sudaro didelę ir dažnai išvengiamą naštą“, – sako dr. Tom Patt (Nyderlandai) ir priduria: „Traumų prevencijos metodai įvairiose šalyse labai skiriasi, atspindėdami kultūrinius, ekonominius bei politinius prioritetus. Vis dėlto aiškiai matoma tarptautinė tendencija integruoti prevencines strategijas į sportą ir kasdienį gyvenimą. Apibendrinant, norėtųsi, kad prevencija taptų tokia įprasta kasdienybėje kaip ir saugos diržas automobilyje“.
Naujienos protezavimo pasaulyje
Dr. Karolina Anna Siwicka iš Paley Europos instituto (Varšuva, Lenkija) pristatė osteointegraciją – implantavimo procesą, kuomet į paciento kaulą yra integruojamas specialus titano lydinio implantas, prie kurio vėliau prijungiamas protezas. Tai pagerina žmonių, netekusių galūnių ir gyvenančių su protezais, gyvenimo kokybę, panaikinant protezų ėmiklių poreikį ir pagerinant mobilumą, komfortą bei sensorinį ryšį.
Formuojama medicinos ateitis
Ortopedas-traumatologas prof. Rimtautas Gudas pažymi, jog tokios konferencijos iš tiesų keičia klinikinę praktiką: „Jos meta iššūkį mūsų mąstymui. Šios patirties negalima pakeisti vien „YouTube“. Tokio lygio konferencijos padeda suvienodinti požiūrį į svarbiausius dalykus, skatina diskusijas ir, svarbiausia, sujungia žmones, kurie formuoja mūsų srities ateitį“.
