Kraštovaizdžio dizainas: svarba miestams, gyventojams ir gamtai

Sparčiai augantis gyvenimo tempas ir didėjantis gyventojų tankumas miestuose didina profesionaliai sukurto kraštovaizdžio svarbą. Tinkamai parinkti augalai ir kraštovaizdžio sprendimai padeda miestų gyventojams lengviau ištverti karščio bangas, gerina psichologinę savijautą ir prisideda prie ekologinės pusiausvyros bei biologinės įvairovės didinimo. Taip pat gražus ir harmoningas kraštovaizdis didina nekilnojamojo turto vertę ir bendrą gyvenimo kokybę.

Svarbi ne tik vizija, bet ir gebėjimas įsiklausyti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Agronomijos fakulteto studijų programos „Kraštovaizdžio dizainas“ dėstytojas, kraštovaizdžio architektas Karolis Grušas pabrėžia, kad kraštovaizdžio dizainas yra ilgalaikis procesas, kuriame svarbi ne tik vizija, bet ir gebėjimas įsiklausyti į aplinką bei žmones.

K. Grušui kraštovaizdžio kūrimas ir puoselėjimas – neatsiejama gyvenimo dalis. Viešose erdvėse jis visada pastebi aplinkos sprendinius, gerus sprendimus ir klaidas. „To išvengti tiesiog nepavyksta – matai gerus sprendimus, klaidas, tobulintinas vietas, stebi, kaip auga augalai“, – sako jis. Susidūrus su žmonių drovumu ar kuklumu tvarkant savo aplinką, K. Grušas visuomet džiaugiasi pastangomis ir pataria. Pasak jo, sudėtingiausi projektai – kai tenka suderinti profesionalias žinias su žmonių įdirbiu ir tvariomis tradicijomis sodybose, turinčiose savitą stilistiką. Maloniausi projektai yra tuomet, kai kraštovaizdžio dizaineris gali kurti erdvėse lyg „baltame, tuščiame popieriaus lape“.

Nuo kraštovaizdžio priklauso ir oro kokybė

K. Grušas teigia, kad kūrybiškumas nėra apribojamas erdvės – ar tai būtų vieša, ar privati erdvė. Privačiose erdvėse svarbu prisitaikyti prie šeimininko poreikių, tačiau visada stengiamasi pasiūlyti kūrybiškesnį variantą. Viešosiose erdvėse kūrybiškumą iš dalies įrėmina reglamentai ir įstatymai, tačiau jie nėra sugalvoti be priežasties.

Kraštovaizdžio dizainas laikomas viena iš raktinių disciplinų, padedančių miestams būti tvariems ir žaliems, sprendžiant lietaus vandens valdymo, žaliųjų erdvių kūrimo, žmogaus psichologinės būsenos gerinimo, ekologijos ir tvarumo klausimus. „Net ir oro kokybė priklauso nuo to, kokia erdvėje yra kraštovaizdžio architektūra“, – teigia K. Grušas. Jis priduria, kad nors Lietuvos miestai, lyginant su kitais Europos miestais, yra pakankamai žali, vis dar yra kur tobulėti – ypač kalbant apie žaliųjų erdvių kokybę.

Sukurti žaliąją erdvę nepakanka – reikia žinių, kaip ją puoselėti

„Manau, kad ateityje kraštovaizdžio dizainas dar labiau suks meno ir mokslo sinergijos link. Šiai sričiai, be abejo, įtakos turės ir dirbtinio intelekto teikiamos galimybės. Neabejoju – ateityje jungsis kraštovaizdžio specialistų ir gamtininkų kompetencijos, o tarpdiscipliniškumas turės dar didesnę pridedamąją vertę“, – sako K. Grušas. Jis pabrėžia, kad norint sukurti žalesnius miestus, neužtenka pasodinti daugiau augalų – būtina suprasti jų tarpusavio sąveiką ir įtaką buveinėms. Todėl specialistų žinios turi būti plačios, o sprendimai – kompleksiniai.

Anot K. Grušo, Europoje kraštovaizdžio dizaino specialybės prestižas yra itin aukštas, o profesionalai – labai paklausūs. Didžiausi iššūkiai šiuo metu yra klimato kaita ir poreikis kurti tvarius, jaukius miestus. Lietuvoje ši specialybė auga ir įsišaknija, o kaimyninės šalys, tokios kaip Latvija ir Lenkija, jau turi stiprias kraštovaizdžio dizaino mokyklas, kurias atspindi aukštos kokybės ir įdomiai projektuojamos viešosios erdvės.

Kraštovaizdžio dizainas – ryšį su gamta jaučiantiems kūrėjams

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė antrina K. Grušui, kad studijų programa „Kraštovaizdžio dizainas“ yra itin perspektyvi. Ji pastebi, kad lietuviai, vis dažniau besirūpindami savo aplinka, ieško profesionalių, estetiškų ir tvarių kraštovaizdžio dizaino sprendimų, kuriems reikia ne tik teorinių žinių, bet ir praktinės patirties.

Studijų programa „Kraštovaizdžio dizainas“ skirta norintiems kurti šiuolaikišką ir draugišką aplinką. Studentai mokosi analizuoti, planuoti, projektuoti ir įgyvendinti kraštovaizdžio projektus, racionaliai formuoti erdves, užtikrinant jų kokybę ir grožį. Siekiama, kad absolventai gebėtų valdyti želdininkystės verslą, atliepiant tvarumo ir darnos su gamta siekius.