Lietuvoje apie 23 tūkstančius moterų gyvena su krūties vėžio diagnoze. Nors medicinos pažanga suteikia vis daugiau galimybių ilgesniam gyvenimui, po aktyvaus gydymo moteris dažnai lydinčios ilgalaikės sveikatos problemos, sumažėjusios pajamos ir sunkumai grįžtant į darbą reikalauja nuolatinio dėmesio. Todėl svarbu ne tik išgelbėti gyvybę, bet ir padėti moterims sugrįžti į visavertį gyvenimą.
Šią mintį spalio 15 d. Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje Krūties vėžio žinomumo mėnesiui, akcentavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas. Kartu su medikais, šeimos medicinos ir pacientų organizacijų atstovais buvo aptariama, kaip medicininę pažangą paversti realia nauda moterims – nuo ankstyvos diagnostikos iki gyvenimo po ligos.
„Neužtenka žmogui pailginti gyvenimą. Svarbu tam gyvenimui duoti daugiau gyvenimo“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Ankstyva diagnostika – svarbiausias žingsnis
Per pastaruosius metus krūties vėžio diagnostika ir gydymas smarkiai pažengėjo. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia tiksliau diagnozuoti ligą, o inovatyvūs vaistai – parinkti efektyvesnį, individualizuotą gydymą. Apie tai konferencijoje kalbėjo Nacionalinės vėžio tarybos pirmininkas doc. dr. Valdas Pečeliūnas ir Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.
Tačiau medicinos pasiekimai ne visoms moterims prieinami vienodai. Nuo 2025 m. Lietuvoje veikia mamografinės patikros programa, apimanti 45–74 metų moteris, tačiau dalis jų vengia tyrimų dėl baimės, informacijos stygiaus ar praktinių trukdžių. Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė pabrėžė, kad gyvenantiems toliau nuo didžiųjų miestų, netgi nuvykti į tyrimą gali būti sudėtinga.
Reikia ne tik išplėsti patikros programas, bet ir užtikrinti, kad moterys žinotų apie galimybes pasitikrinti, galėtų tai padaryti ir laiku gautų reikiamą pagalbą. Anksti nustatyta liga dažnai reiškia ne tik geresnes prognozes, bet ir mažesnę gydymo naštą.
Gyvenimas po vėžio – neišspręsta problema
POLA direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį į ilgalaikes ligos ir jos gydymo pasekmes: nuovargį, limfedemą, nervų pažeidimus, ankstyvą menopauzę ir kitus sveikatos sutrikimus. Moterims dažnai prireikia reabilitacijos, psichologinės ir socialinės pagalbos, tačiau informacijos apie jų gavimą neretai tenka ieškoti pačioms.
Liga taip pat veikia šeimos gyvenimą. A. Bružienė, pati įveikusi krūties vėžį, priminė, kad gydymas gali tęstis kelerius metus, o per tą laiką mažėjančios pajamos, didėjančios išlaidos ir nežinomybė dėl darbo sukuria papildomą naštą.
Pagrindinė problema – medicininė pagalba, reabilitacija ir socialinė parama dažnai nesudaro vientisos sistemos. Nors pacientė gali būti sėkmingai gydoma, ji vis tiek turi savarankiškai spręsti daugelį klausimų, susijusių su grįžimu į įprastą gyvenimą.
Pacientės kelias neturi nutrūkti pasibaigus gydymui
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva akcentavo šeimos gydytojo vaidmenį skatinant profilaktinius tyrimus, atpažįstant ligos požymius ir užtikrinant pacientės priežiūrą. Tam būtini pakankami ištekliai ir aiškus bendradarbiavimas su onkologijos centrais.
Doc. dr. V. Pečeliūnas pažymėjo, kad personalizuota medicina turėtų apimti ne tik gydymą, parinktą pagal naviko savybes, bet ir visą paciento kelionę. Lietuvoje svarstomas onkologijos klasterio modelis galėtų padėti geriau koordinuoti paslaugas.
Pacientė neturėtų būti tarpininkė tarp onkologo, šeimos gydytojo, reabilitacijos specialistų ir socialinės pagalbos įstaigų. Jai turi būti aišku, kas atsakingas už jos tolesnę priežiūrą, kokia pagalba priklauso ir kur ją gauti.
Sveikatos politikos rezultatai – žmogaus gyvenimo kokybė
S. Čaplinsko nuomone, Lietuvai svarbu ne tik investuoti į pažangią diagnostiką ir inovatyvius vaistus, bet ir šalinti kliūtis, dėl kurių medicinos pažanga ne visada virsta geresne gyvenimo kokybe.
Pirmiausia būtina didinti profilaktinių patikrų prieinamumą, užtikrinti mediciniškai pagrįstą laukimo laiką nuo įtartino radinio iki diagnozės ir gydymo pradžios, aiškiai paskirstyti atsakomybę už tolesnę priežiūrą. Svarbu, kad reabilitacija, ilgalaikių komplikacijų gydymas, psichologinė ir socialinė pagalba būtų prieinamos laiku, o grįžimas į darbą netaptų papildomu išbandymu.
Tam reikalingas sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir užimtumo politikos suderinamumas. Planuojant naujus paslaugų modelius, jų veiksmingumą reikėtų vertinti ne tik pagal suteiktų paslaugų skaičių, bet ir pagal tai, kiek moterų laiku ištiriamos, gauna reikiamą pagalbą, išvengia sunkių komplikacijų ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
„Tikroji medicinos pažangos vertė – ne tik išgelbėtos gyvybės, bet ir daugiau kokybiško gyvenimo metų. Būtent tai turėtų tapti vienu svarbiausių sveikatos politikos rezultatų“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Konferencijos metu už indėlį į onkologijos pažangą, pacientų priežiūrą ir sveikatos žinių sklaidą Sveiko amžėjimo ambasadorės ženklai ir sertifikatai įteikti doc. dr. Birutei Brasiūnienei ir Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentei Aušrai Bružienei. Kiti konferencijos dalyviai prie šios iniciatyvos jau buvo prisijungę anksčiau.
