Latvijos vyriausybė kol kas neuždarys Paterniekų pasienio kontrolės punkto – vienintelės oficialios automobilių pervažos iš Latvijos į Baltarusiją, tačiau toks variantas lieka svarstomas, rugpjūčio 4 d. per vyriausybės posėdžio pertrauką žurnalistams sakė šalies premjeras Andris Kulbergas. Kartu jis pranešė, kad rugpjūtį prie sienos su Baltarusija bus surengtos karinės pratybos, o sąjungininkų pajėgos bus dislokuotos gerokai arčiau sienos ir panaudotos jos apsaugai stiprinti.
Kariuomenė ir policija veiks kartu
Pasak A. Kulbergo, rugpjūtį Latvijos vidaus reikalų ir gynybos ministerijos imsis reikšmingų prevencinių priemonių, kad sumažintų iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų srautą. Konkretų veiksmų planą, kuriame dalyvaus ir Nacionalinės ginkluotosios pajėgos – Latvijos kariuomenė, – ketinama paskelbti vėliau tą patį mėnesį.
„Šiuo atžvilgiu gynybos ministras paskelbė, kad taip pat bus vykdomos pratybos, o sąjungininkų pajėgos bus dislokuotos daug arčiau sienos. Šios karinės pratybos bus naudojamos sienos apsaugai stiprinti“, – pabrėžė premjeras. Latvijos gynybos ministras nuo šių metų gegužės yra pulkininkas Raivis Melnis. Šalyje dislokuota NATO daugianacionalinė brigada, kurią sudaro 14 valstybių kariai, o siektina jos sudėtis – apie 3 500 karių.
Vidaus reikalų ministras Janis Dombrava patvirtino, kad susitarta dėl glaudesnio vidaus reikalų sistemos, Gynybos ministerijos ir kariuomenės bendradarbiavimo užkertant kelią nelegaliam patekimui į Latviją iš Baltarusijos. „Mes taip pat vertiname įvairius kitus variantus, kaip galime veikti, kad šį skaičių (nelegalių migrantų) sumažintume iki nulio“, – sakė ministras. Premjeras su tokiu tikslu viešai nesutiko: „nulio mes niekada nepasieksime“, – sakė A. Kulbergas, pridurdamas, kad reikia įvertinti, kurie metodai iš tiesų veiksmingiausi, ir kad daugiausia pastangų turi būti skiriama techninėms priemonėms pasienyje.
Kodėl punkto uždarymas apskritai svarstomas
Rugpjūčio 3 d. Latvijos vidaus reikalų ministerija pateikė vyriausybei nutarimo projektą sustabdyti Paterniekų punkto veiklą. Ministerija argumentavo, kad veikiantis punktas palieka platesnę erdvę užsitęsusiai hibridinio karo operacijai prieš Latviją ir yra papildomas spaudimo, provokacijų bei žvalgybos įrankis. Jei vyriausybė būtų pritarusi, gyventojai ir krovininiai automobiliai nebegalėtų vykti iš Latvijos į Baltarusiją.
A. Kulbergas paaiškino, kodėl to kol kas nedaroma: „šiuo metu to nepatvirtiname, nes nelegalių migrantų srautas yra ne tame konkrečiame pasienio punkte, o kitur“. Paklaustas, kiek sprendimą lemia ekonominiai sumetimai, premjeras atsakė, kad pagrindinis prioritetas yra saugumas. J. Dombrava savo ruožtu sakė, kad veiklos sustabdymas Paterniekuose tebėra vienas iš kelių galimų variantų ir kad panašūs sprendimai buvo priimti kitose šalyse, kai padėtis pasienio punktuose paaštrėdavo. „Šiuo metu tai nėra svarstoma, bet tai yra vienas iš kelių variantų, kuriuos galime apsvarstyti“, – pridūrė jis.
Paterniekai yra vienintelis oficialus Latvijos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktas prie greitkelio. Indros punktu naudojasi tik krovininiai traukiniai, o skrydžių į Baltarusiją nėra jau kelerius metus.
Punktas neveikė nuo penktadienio vakaro
Diskusija vyko tuo metu, kai Paterniekai apskritai nedirbo: liepos 31 d. vakarą punkto veikla nutrūko dėl informacinių sistemų techninių gedimų, dėl kurių tapo neįmanoma atlikti pasienio patikrų. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė pats J. Dombrava. Pagal ministro turėtą informaciją, konkrečios problemos buvo susijusios su mobiliojo ryšio aprėptimi. Latvijos kibernetinių incidentų tarnyba CERT.LV, kuri tiria gedimus, išorinio poveikio kol kas nenustatė.
Rugpjūčio 4 d. vakarą Valstybės pasienio apsaugos tarnyba paskelbė, kad sutrikimai pašalinti ir sienos kirtimas abiem kryptimis atnaujintas. Rugpjūčio 5 d. svetainėje lvrobeza.lv turėjo būti atnaujinta ir naujų laiko rezervacijų registracija.
Vežėjai perleidžia krovinius lietuviams ir lenkams
Latvijos Autotransporto direkcijos atstovas Viktoras Zakis rugpjūčio 4 d. naujienų agentūrai LETA sakė, kad neveikiant Paterniekams Latvijos vežėjai ieško Lietuvos ir Lenkijos vežėjų, galinčių perimti krovinius, kad įmonės sumažintų nuostolius. Punkto uždarymo metu galiojo 179 krovininio transporto rezervacijos, o per pirmus septynis šių metų mėnesius Paterniekuose užfiksuoti 12 803 krovininiai automobiliai. Latvijos vežėjai per šį punktą daugiausia perduodavo kitiems vežėjams Centrinei Azijai skirtus krovinius.
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ rugpjūčio 3 d. pranešė, kad Ryga punktą uždarė be išankstinio įspėjimo. Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba rugpjūčio 4 d. nurodė, kad vilkikų eilių dėl Paterniekų Lietuvoje nefiksuojama: Medininkuose į Baltarusiją laukė 34 vilkikai (apie 5 val.), Šalčininkuose – 13 (apie 3 val.), tik nežymiai padidėjo lengvųjų automobilių srautas iš Baltarusijos.
Minskas grasina „asimetriniais“ atsakais
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija rugpjūčio 3 d. pareiškė, kad Rygos aiškinimas apie „techninį gedimą“ neįtikina, nes pasienyje su Rusija tokių problemų nekyla. Minskas pasiliko teisę imtis atsakomųjų, „taip pat ir asimetrinio pobūdžio“, priemonių ir teigė, kad Latvija kerta Europos Sąjungos ir Kinijos tranzito maršrutus. Baltarusijos pusė taip pat tvirtino, kad sprendimą asmeniškai priėmė J. Dombrava, ir siejo jį su spalio 3 d. vyksiančiais Latvijos Seimo rinkimais.
Bandymų kirsti sieną – beveik 9 tūkstančiai
Nuo šių metų pradžios iki liepos 29 d. Latvijos pasieniečiai užkardė 8 992 mėginimus nelegaliai kirsti sieną, vien liepos 29 d. – 87. Balandį užfiksuoti 1 700, gegužę – 2 433, birželį – 2 263 bandymai. Palyginimui, per visus 2025 m. Latvija užkardė 12 046 nelegalaus sienos kirtimo iš Baltarusijos bandymus, o 2024 m. – 5 388. Sustiprintos sienos apsaugos režimas liepos 1 d. pratęstas iki 2026 m. gruodžio 31 d.
A. Kulbergo vyriausybė, kurią sudaro Jungtinis sąrašas, „Naujoji vienybė“, Nacionalinis susivienijimas ir Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, Seimo patvirtinta 2026 m. gegužės 28 d. 66 balsais.
