Lietuvoje atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimų karo ir kitų nusikaltimų Ukrainoje įtariamaisiais pripažinti septyni asmenys, lapkričio 15 d. pranešė Generalinė prokuratūra. Tyrimas apima Lietuvos režisieriaus Manto Kvedaravičiaus nužudymą, galimą belaisvių kankinimą, raketų smūgius ir su karu susijusius karinių dronų incidentus Lietuvoje.
Dėl nužudymo ir galimo kankinimo nustatė įtariamuosius
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėjos Elenos Martinonienės duomenimis, Lietuvos pareigūnai jau susisiekė su daugiau kaip 6,7 tūkst. iš Ukrainos atvykusių žmonių. Daugiau kaip 490 asmenų apklausti kaip liudytojai, daugiau kaip 135 pripažinti nukentėjusiaisiais.
Vienas tiriamų epizodų – dokumentinių filmų kūrėjo M. Kvedaravičiaus neteisėtas sulaikymas, laisvės atėmimas ir nužudymas 2022 m. kovą Ukrainos Mariupolio mieste. Šiame epizode nustatyti trys įtariamieji, paskelbta jų paieška.
Prokuratūra juos sieja su nepripažintos Donecko liaudies respublikos, darinio Ukrainos Donecko srityje, 1-ojo armijos korpuso 1-ąja atskirąja motorizuotųjų šaulių brigada. Apie tris nustatytus įtariamuosius generalinė prokurorė Nida Grunskienė viešai pranešė 2024 m. vasario 29 d. Ukrainos sostinėje Kyjive.
Kitas epizodas susijęs su 2022 m. Ukrainos Melitopolio miesto karinio aerodromo teritorijoje veikusiu sulaikymo centru. Įtariama, kad jame kankinti Ukrainos civiliai ir karo belaisviai, tarp jų – Lietuvos pilietis.
Pasak E. Martinonienės, dėl šių veiksmų įtariamaisiais pripažinti trys Rusijos karinio jūrų laivyno Kaspijos flotilės 177-ojo atskiro Karo policijos būrio kariai. Vieną jų, patekusį į nelaisvę, Ukraina po reikiamų teisinių procedūrų perdavė Lietuvai 2025 m. spalio 29 d. Lapkričio 15 d. paskelbtais prokuratūros duomenimis, jis tebebuvo suimtas.
Prokuratūra šį perdavimą įvardijo pirmuoju atveju nuo Rusijos plataus masto agresijos pradžios, kai Ukraina sulaikytą Rusijos karį perdavė kitai valstybei baudžiamajam persekiojimui pagal universalios jurisdikcijos principą.
Tyrėjai taip pat nagrinėja 2024 m. birželio 24 d. Ukrainos Donecko srities Pokrovsko miesto apšaudymą. Prokuratūros duomenimis, po dviejų balistinių raketų smūgių žuvo penki žmonės, daugiau kaip 50 buvo sužeista. Tarp sužeistųjų – penki lietuviai, kurių vienas turi Vokietijos pilietybę.
Tyrėjai vertina ir dronų incidentus Lietuvoje
E. Martinonienė patvirtino, kad tame pačiame tyrime dokumentuojami į Lietuvos teritoriją įskridusių karinių bepiločių orlaivių ir kiti su karu Ukrainoje susiję įvykiai. Konkrečių incidentų ir jų skaičiaus ji neatskleidė.
Anksčiau prokuratūra buvo patvirtinusi, kad tyrime vertinami galimi dronų incidentai, Lietuvoje užfiksuoti 2026 m. kovą, gegužę, rugsėjį ir spalį.
Kovo 23 d. naktį prie Lavyso ežero Varėnos rajone nukrito, kaip įtariama, Ukrainos dronas. Manyta, kad jis nuklydo po operacijos prieš Rusiją.
Gegužės 17 d. pranešta apie Utenos rajone rastą sudužusį droną. Jame aptiktas sprogstamąsias medžiagas pareigūnai neutralizavo vietoje. Įtarta, kad tai Ukrainos karinis dronas.
Rugsėjo 15 d. NATO naikintuvai Kaišiadorių rajone numušė iš Baltarusijos įskridusį droną. Jame rastas sprogmuo vėliau neutralizuotas.
Spalio 18 d. Pasvalio rajone sudužo galimai iš Lenkijos įskridęs dronas. Įtariama, kad jo nuolaužos apgadino važiuojantį automobilį, tačiau žmonės nenukentėjo.
Surinkti įrodymai gali būti naudojami teismuose ir tribunoluose
Lietuvoje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022 m. kovo 1 d. dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, agresijos, draudžiamų karo atakų ir kitų Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų.
Prioritetinės Lietuvos tyrimo kryptys apima nusikaltimus prieš Lietuvos piliečius, neteisėtus sulaikymo ir kankinimo centrus bei neteisėtą Ukrainos vaikų perkėlimą. Taip pat siekiama padėti Tarptautiniam agresijos nusikaltimų prieš Ukrainą baudžiamojo persekiojimo centrui (ICPA) parengti įrodymus specialiajam tribunolui dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą.
Tarptautinį bendradarbiavimą remia Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra Eurojustas. Jos koordinuojamą jungtinę tyrimo grupę 2022 m. kovo 25 d. įsteigė Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos generaliniai prokurorai. Prokuratūros 2025 m. spalio 31 d. duomenimis, grupėje dalyvavo septynios valstybės, ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra Europolas ir Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra.
Pasak E. Martinonienės, tyrimo duomenys keliami į Eurojusto karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymų sistemą CICED. Jie prieinami Ukrainos ir kitų šiuos nusikaltimus tiriančių šalių teisėsaugai.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja, advokatė Inga Martinkutė pabrėžė praktinę tyrimo reikšmę: teisėtai surinkti įrodymai gali būti naudojami nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose bei tribunoluose.
Jos vertinimu, tarptautiniai procesai užtrunka ilgiau nei įprastos nacionalinės bylos, tačiau tyrimas leidžia surinkti ir išsaugoti įrodymus bei nustatyti faktus. Surinkus pakankamai įrodymų ir perdavus konkrečių asmenų bylą teismui, procesas gali baigtis apkaltinamuoju nuosprendžiu.













