Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas po pokalbio su operacinio vado generolu Maciejumi Kliszu paskelbė, kad Lenkijos teritorijoje sprogusi raketa buvo Rusijos sparnuotoji „Ch-101“. Sprogimas išmušė apie 10 metrų skersmens kraterį.
Prokuratūros atstovas Marcinas Kozakas liepos 30 dieną sakė, kad raketoje buvo „didelis“ kiekis sprogmenų. Tyrėjai jau surinko daug nuolaužų, o išsamų jų tyrimą, dalyvaujant ekspertui iš Ukrainos, planuota atlikti liepos 31 dieną.
Lenkijos kariuomenė pranešė, kad raketa greitai dingo iš radarų. Sraigtasparnio įgula paskutinėje žinomoje jos vietoje, Liublino vaivadijos ūkininkų teritorijoje, rado tikėtiną smūgio vietą. Agentūros PAP cituojami tyrėjai taip pat nustatė, kad nuolaužos rodo objektą buvus „Ch-101“ raketa.
C. Tomczyko teigimu, per Rusijos smūgį Ukrainai liepos 30-osios apie 3 val. Lenkijos laiku Lenkijos kryptimi skrido maždaug 20 raketų. Iš viso Rusija prieš Ukrainą tąkart panaudojo 73 raketas, o daugumą į Vakarų Ukrainą skriejusių raketų perėmė Ukrainos oro gynyba.
Viceministras šį apšaudymą pavadino vienu didžiausių per karą: paprastai Rusija esą paleidžia 10–20 raketų, o šįkart jų buvo apie 70. Vieną iš raketų sekė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pilotas, tačiau likus 20 sekundžių iki Lenkijos sienos sekimą nutraukė, nes be leidimo negalėjo įskristi į Lenkijos oro erdvę. Pasak C. Tomczyko, Lenkijos F-16 naikintuvai Ukrainos orlaivį galėjo palaikyti priešišku.
NATO, reaguodama į aliarmą, pakėlė du naikintuvus, atakos sraigtasparnį ir dar du orlaivius bei aktyvavo antžeminę gynybą. Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte incidentą pavadino dar vienu neatsakingu Rusijos veiksmu ir pavojinga karo prieš Ukrainą pasekme.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas incidentą įvertino kaip labai rimtą, tačiau sakė nematantis pagrindo manyti, kad Lenkija buvo taikinys. Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu tvirtino, kad per smūgį taikėsi į Ukrainos oro bazes, ginklų gamyklas, karinių ryšių ir logistikos objektus.
