Stipresnė grūdų kilmės kontrolė, lankstesnė finansinė parama ūkininkams, stabilesnės pieno ir trąšų rinkos, efektingesnis rizikų valdymas, žuvininkystės laivyno modernizavimas ir konkurencingumo stiprinimas – šiuos tikslus akcentavo Lietuva Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.
Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitis po 2027 metų
Diskusijose dėl BŽŪP ateities po 2027 m. Lietuvos žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pasisakė už lankstesnes, paprasčiau įgyvendinamas paramos priemones nesukuriant papildomos administracinės naštos be aiškios pridėtinės vertės bei akcentavo tiesioginių išmokų konvergencijos užbaigimo būtinybę. Lietuva palaikė pirmininkaujančios Airijos pastangas spalio mėnesį susitarti dėl dalinio bendrojo požiūrio. Taryboje taip pat buvo paliesti tiesioginių išmokų ribojimo klausimai, aktyvaus ūkininko apibrėžtis, parama jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams.
„Aktyvaus ūkininko apibrėžimas turi būti privalomas Europos Sąjungos lygiu. Pajamų parama turi būti nukreipta realiai žemės ūkio veiklą vykdantiems ūkininkams, tačiau konkrečius kriterijus turėtų nustatyti pačios valstybės narės“, – teigė viceministras.
Didesnis dėmesys grūdų kilmei ir atsekamumui
Susitikime Ukrainos žemės ūkio ministras Tarasas Vysockis išreiškė susirūpinimą dėl Juodosios jūros blokados daromos įtakos šalies vietinei gamybai, eksportui ir tarptautiniam apsirūpinimui maistu. Kas penktas Ukrainos ūkis, pernai dar sėjęs, šiemet to padaryti nebegali, o dėl logistikos apribojimų susidariusios ilgos transporto grandinės didina logistikos kaštus. Atsižvelgdamas į sudėtingą Ukrainos žemės ūkio padėtį, žemės ūkio viceministras R. Taraškevičius ragino užkirsti kelią rusiškų grūdų patekimui į ES rinką per Lietuvos uostus.
„Lietuva išlieka tvirtai įsipareigojusi visapusiškai remti Ukrainą. Tai, be abejo, apima ir su prekyba susijusius klausimus. Kaip jau minėjo Ukrainos ministras, turime atsakingai atkreipti dėmesį į pastaruosius įspėjimus, kad Rusija gabena iš okupuotų Ukrainos teritorijų kilusius grūdus ir, galimai pateikdama melagingas kilmės deklaracijas, tiekia juos į tarptautines rinkas. Per ES teritoriją gabenamų krovinių kontrolė, skaidrumas ir atsekamumas yra itin svarbūs ir turėtų būti stiprinami kiek įmanoma“, – akcentavo R. Taraškevičius.
Lietuvos pieno sektoriui reikalingas atidus stebėjimas
Taryboje viceministras taip pat atkreipė Europos Komisijos dėmesį į įtemptą ir jautrią padėtį Lietuvos pieno sektoriuje. Žemės ūkio ištekliai bei gamybos sąnaudos ir toliau brangsta dėl geopolitinių neramumų, o žaliavinio pieno kaina Lietuvoje tebėra mažiausia ES.
„Šiame kontekste padėtis Lietuvos pieno sektoriuje išlieka ypač sudėtinga. Pastaruoju metu fiksuotas 2 proc. kainos padidėjimas yra gerokai mažesnis, palyginti su didelėmis gamybos sąnaudomis. Tai reikalauja labai atidaus stebėjimo. Jei nebus realios teigiamos pažangos didėjant žaliavinio pieno kainai ir, ypač, stabilizuojantis gamybos sąnaudoms, krizė sektoriuje gali sugrįžti‘, – pabrėžė viceministras.
Trąšų sektoriuje – augančių sąnaudų iššūkiai
Ministrų pietų metu buvo aptartas trąšų prieinamumas ES ūkininkams vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. R. Taraškevičius pažymėjo, kad vėl augančios energijos ir dujų kainos neigiamai veikia trąšų rinką. Tai verčia dalį gamintojų stabdyti veiklą, o vien vietos gamybos pajėgumai neapsaugo ūkininkų nuo pasaulinės rinkos kainų svyravimų. Vykstant deryboms dėl Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM) reglamento pakeitimo, Lietuva paragino Komisiją suteikti galimybę greitai reaguoti į reikšmingą trąšų rinkos pablogėjimą, prireikus laikinai netaikant CBAM trąšoms.
Lankstesnė parama nuo ekstremalių oro reiškinių nukentėjusioms valstybėms
Taryboje ministrai įvertino tebesitęsiančių sausrų ir kitų ekstremalių klimato reiškinių žalą žemės ūkiui, daugiausia dėmesio skirdami ūkių atsparumo, rizikos valdymo ir prevencijos stiprinimui. Vien šių metų rugpjūčio audra Lietuvoje padarė didžiulės žalos ir nuniokojo per 24 tūkst. hektarų pasėlių. R. Taraškevičius pabrėžė būtinybę stiprinti strateginį atsaką į šiuos iššūkius ES lygmeniu – užtikrinti tinkamai finansuojamą BŽŪP, didesnį jos priemonių lankstumą ir greitesnę reakciją krizių metu.
Žuvininkystės sektoriui – sprendimai dėl ES paramos ir dėmesys išorės politikai
Taryboje, remiantis pirmininkaujančios Airijos pasiūlytu kompromisu, pasiektas dalinis bendrasis požiūris dėl reglamento, nustatančio ES paramos bendrajai žuvininkystės politikai, Europos vandenynų paktui ir Sąjungos jūrų bei akvakultūros politikai įgyvendinimo sąlygas 2028–2034 m. Lietuva palaikė kompromisą, kuriame atsižvelgta į jos poziciją dėl laivyno modernizavimo ir investicijų į akvakultūros sektoriaus plėtrą. Derybos su Europos Parlamentu, siekiant susitarimo dėl šio teisės akto, numatomos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
Be to, Ispanijos iniciatyva, prie kurios prisijungė ir Lietuva, aptartas ES žuvininkystės išorės dimensijos stiprinimas. Pabrėždamas tolimojo žvejybos laivyno strateginę reikšmę ir indėlį į apsirūpinimą maistu, R. Taraškevičius atkreipė dėmesį į silpnėjančias ES pozicijas tarptautiniuose žuvininkystės formatuose ir paragino žuvininkystės ir akvakultūros vizijoje iki 2040 metų numatyti konkrečias priemones laivyno veiklos tęstinumui ir sąžiningoms konkurencijos sąlygoms užtikrinti.
