Lietuva 2027 m. pirmininkaujant ES Tarybai sieks paskatinti Europos Komisijos inicijuojamą viešųjų pirkimų reformą, kurios tikslas – mažinti biurokratiją, didinti skaitmeninius sprendimus ir gerinti smulkių bei vidutinių įmonių galimybes konkuruoti dėl viešųjų užsakymų. Taip pat siekiama efektyviau panaudoti viešuosius pirkimus strateginiams politikos tikslams.
„Viešieji pirkimai sudaro apie 15 proc. ES bendrojo vidaus produkto ir yra viena sričių, kurioje galima ženkliai mažinti verslui ir institucijoms tenkančią biurokratinę naštą. Skaičiuojama, kad vien dėl supaprastinto viešųjų pirkimų reguliavimo kasmet verslas visoje ES galėtų sutaupyti apie 570 mln. eurų, o viešųjų pirkimų vykdytojai – dar apie 80 mln. eurų. Žinoma, tai prisidėtų ir prie Lietuvos ekonomikos transformacijos plano „3i“ tikslo – sumažinti administracinę naštą 35 procentais“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Administracinę naštą viešųjų pirkimų srityje ženkliai sumažintų patogi ES viešųjų pirkimų skaitmeninė ekosistema, kuri sujungtų nacionalines viešųjų pirkimų platformas ir leistų automatizuotai tikrinti tiekėjų tinkamumą. Bendra skaitmeninė sistema palengvintų mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, mažintų nepagrįstas kliūtis ir skatintų greitesnį atsiskaitymą. ES siūlo sumažinti viešųjų pirkimų procedūrų skaičių nuo penkių iki trijų, daugiau dėmesio skiriant išankstinėms rinkos konsultacijoms.
Europos Komisija viešuosius pirkimus laiko ne tik administracine procedūra, bet ir svarbiu ekonominės politikos įrankiu, stiprinančiu ES konkurencingumą, ekonominį saugumą ir tiekimo grandinių atsparumą.
Reforma numato priemones ekonominio saugumo ir tiekimo patikimumo rizikoms valdyti, įteisinant „Europos pirmenybės“ principą ir nustatant aiškesnes taisykles dėl trečiųjų šalių tiekėjų dalyvavimo bei produktų kilmės. Didesnė reikšmė bus skiriama aplinkosaugos, socialiniams ir inovacijų kriterijams, o kaina ir kokybė taps pagrindiniu vertinimo principu.
Pagal Europos Komisijos siūlymą, dabartinės viešųjų pirkimų taisyklės būtų perkeltos į vieną tiesiogiai taikomą reglamentą, pakeičiant tris atskiras direktyvas, taip mažinant taisyklių apimtį ir skirtingą jų aiškinimą valstybėse narėse.
Naujasis reglamentas praktikoje būtų pradėtas taikyti praėjus dvejiems metams nuo jo įsigaliojimo, suteikiant laiko ES valstybėms narėms, pirkimų vykdytojams ir verslui pasiruošti bei įdiegti skaitmenines sistemas.
Reglamento projektas bus svarstomas Europos Parlamente ir ES Taryboje.
