Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys lapkričio 15 d. pagyrė Estijos tarnybas už užkardytą sabotažo bandymą dronų gamykloje ir pareiškė, kad incidento pėdsakai veda tiesiai į Rusijos karinę žvalgybą GRU. Ministras paragino Europą svarstyti šios ir kitų sabotaže dalyvaujančių Rusijos struktūrų įtraukimą į teroristinių organizacijų sąrašą.
K. Budrys ragina padegimus vadinti valstybės remiamu terorizmu
Sekmadienį socialiniame tinkle „X“ Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad Rusija nebesislepia už tarpininkų. Jis ragino atsisakyti švelnesnių apibūdinimų ir valstybės žvalgybos organizuojamus padegimus Europoje vadinti valstybės remiamu terorizmu.
K. Budrio vertinimu, Europa turėtų rimtai apsvarstyti GRU ir kitų Rusijos žvalgybos bei saugumo struktūrų, dalyvaujančių sabotažo operacijose, įtraukimą į teroristinių organizacijų sąrašą.
Ministras sabotažą susiejo su Rusijos nesėkmėmis mūšio lauke. Jo teigimu, nepajėgdama palaužti Ukrainos valios, Maskva mėgina įbauginti ir destabilizuoti Europos visuomenes.
Lietuvos atsakas, pasak K. Budrio, turi apimti tvirtesnę paramą Ukrainai, didesnį spaudimą Maskvai ir realias pasekmes išpuolių planuotojams bei vykdytojams. Jis pabrėžė, kad kiekvienas Rusijos sabotažo aktas Europoje turi jai kainuoti vis daugiau.
Dronų gamyklą apsaugojo įmonės apsauga
Išpuolio taikiniu tapo Estijos gynybos pramonės įmonė „Threod Systems“, veikianti Vymsyje, į šiaurę nuo Estijos sostinės Talino. Įmonė gamina žvalgybinius ir kovinius dronus.
Estijos generalinė prokurorė Astrid Asi nurodė, kad incidentas įvyko lapkričio 14 d. 3 val. 6 min. ryto. Estijos vidaus saugumo tarnybos KAPO vadovo Margo Pallosono teigimu, kontržvalgyba nustatė Rusijos atsakomybę, o išpuolį koordinavo GRU.
Pasak M. Pallosono, užpuolikai mėgino išdaužti pastato langus ir į vidų įpilti degių skysčių, siekdami sukelti gaisrą ir sprogimą. A. Asi teigimu, išpuolį užkardė įmonės apsauga. Žmonės nenukentėjo, didelės žalos nepadaryta, gamyba ir produkcijos tiekimas nesutriko.
Lapkričio 15 d. generalinė prokurorė paskelbė, kad KAPO ir Estijos policijos bei sienos apsaugos departamento pareigūnai sulaikė aštuonis Latvijos gyventojus. Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl penkių įtariamųjų suėmimo. Tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su Latvijos valstybės saugumo tarnyba VDD ir Latvijos prokuratūra.
Estija paskelbė uždarysianti pasienio punktus su Rusija
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas incidentą pavadino platesnio Rusijos hibridinio karo prieš Europą dalimi. Jo teigimu, tokiomis operacijomis siekiama mažinti paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai.
Premjeras taip pat nurodė, kad „Threod Systems“ buvo gavusi rekomendacijų sustiprinti saugumą ir jų laikėsi. Pasak jo, tai padėjo užkirsti kelią išpuoliui.
Po incidento Estija iš pradžių svarstė sienos su Rusija uždarymą. Vėliau lapkričio 15 d. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna paskelbė, kad visi pasienio perėjimo punktai bus uždaryti nuo gruodžio 1 d. Uždarymo trukmės jis nenurodė.
„Reuters“ pranešimo paskelbimo metu Maskva nebuvo tiesiogiai pakomentavusi nei Estijos kaltinimų dėl šio incidento, nei sprendimo uždaryti pasienio punktus. Rusija anksčiau ne kartą neigė Europos institucijų kaltinimus dalyvaujant sabotažo operacijose.












