Lietuva siekia susitarimo dėl ES daugiametės finansinės programos prieš pirmininkavimą Tarybai

Lietuva pritaria bendram Europos Sąjungos (ES) Tarybos tikslui – iki šių metų pabaigos pasiekti susitarimą dėl 2028-2034 m. ES daugiametės finansinės programos (DFP), nes naujų 2028-2034 m. programų startui 2028 m. būtina turėti tiek patvirtintą naują DFP, tiek sektorinius teisės aktus. Ruošiantis 2027 m. pirmąjį pusmetį perimti iš Airijos pirmininkavimą ES Tarybai, finansų viceministrė Rūta Carik susitiko su Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nariais – Li Andersson, Idoia Mendia ir Vilija Blinkevičiūte aptarti vykstančias derybas, galimus iššūkius ir tolesnį bendradarbiavimą.

„Nors tikimės, kad derybos dėl ES daugiametės finansinės programos bus užbaigtos dar iki Lietuvos pirmininkavimo, tačiau turime atlikti paruošiamuosius darbus, kad, reikalui esant, būtume pasiruošę perimti lyderystę ir tapti patikimu bei efektyviu tarpininku ieškant bendrų Europos sprendimų“, – susitikime sakė finansų viceministrė R. Carik.

Priklausomai nuo derybų eigos, Lietuvos pirmininkavimo metu gali tekti tęsti darbą dėl DFP ir su ja susijusių sektorinių teisės aktų. Lietuvai svarbu, kad tarpinstitucinės diskusijos su Europos Parlamentu prasidėtų kuo anksčiau ir visi naujojo finansinio laikotarpio teisės aktai būtų priimti laiku.

Susitikime su Europos Parlamento nariais aptarta būsimo ES biudžeto struktūra, ES rytų pasienio regionų poreikiai, Europos konkurencingumo ir atsparumo stiprinimas bei tolesnė finansinė parama Ukrainai. Lietuva pabrėžia, kad dėl geopolitinių ir hibridinių grėsmių ES rytų pasienio regionams būsimoje DFP turi būti skiriamas tinkamas dėmesys.

Daug dėmesio skirta Europos socialiniam fondui (ESF+) ir Nacionaliniams bei regioniniams partnerystės planams (NRPP). Pasak viceministrės, Lietuva pritaria aukštai socialinių investicijų ambicijai ir jų matomumui, kartu pabrėždama būtinybę valstybėms narėms išlaikyti pakankamą lankstumą, atsižvelgiant į skirtingus nacionalinius ir regioninius poreikius.

Pirmininkavimo metu Finansų ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija Lietuvoje organizuos du aukščiausio lygio Europos Sąjungos renginius – neformalius Bendrųjų reikalų tarybos (Sanglaudos) ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) ministrų susitikimus bei septynis ES Tarybos darbo grupių bei komitetų neformalius susitikimus.

Lietuva Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį, perimdama pirmininkavimą iš Airijos ir vėliau perduodama jį Graikijai. Kartu šios trys valstybės sudaro bendrą 18 mėnesių pirmininkaujančių valstybių trejetą (trio).

Šaltinis