Lietuvai 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai gali tekti inicijuoti Migracijos ir prieglobsčio pakto pakeitimus, rugpjūčio 10 dieną Seime pareiškė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Jo teigimu, pirmiausia bus vertinama, kaip nuo birželio 12-osios visose ES šalyse taikomas paktas veikia praktikoje.
M. Katelyno vertinimu, jau išryškėjo pagrindinė problema – pakto nustatyti pasienio tarnybų veikimo prie išorės sienų apribojimai. Jis kaip pavyzdį nurodė liepos pabaigos masinį žmonių patekimą iš Maroko į Ispanijai priklausantį Seutos anklavą Šiaurės Afrikoje.
15min, remdamasi BNS, skelbė, kad į Seutą neteisėtai pateko apie 50–70 tūkst. žmonių, o per persikėlimą žuvo daugiau kaip 100 žmonių. Pirminiais Ispanijos institucijų ir naujienų agentūros AP duomenimis, per kelias dienas teritoriją pasiekė apie 72 tūkst. žmonių – tai buvo didžiausias toks antplūdis per daugelį metų.
Ispanijos vyriausybė dėl krizės kaltino žmonių kontrabandininkus. Madridas skubiai ėmėsi veiksmų, o daug migrantų po antplūdžio grįžo į Maroką.
Pasak M. Katelyno, Migracijos ir prieglobsčio paktas neturi paneigti valstybių saugumo, todėl jį taikant būtina atsižvelgti į dabartinę padėtį Europoje ir pasaulyje.
15min rašė, kad Italija ir Danija po Seutos krizės ragino šalinti Ispaniją iš Šengeno laisvo judėjimo erdvės. Madridas šią idėją griežtai atmetė, o pagal ES taisykles toks sprendimas būtų teisiškai neįmanomas. Abi šalys taip pat reikalauja griežtesnės migracijos politikos ir grąžinimo centrų.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus nuo 2027 metų sausio iki birželio, vėliau šią pareigą perims Graikija. Ministras teigė, kad migracija bus vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo klausimų: po pirminio pakto įvertinimo Vilnius galėtų surinkti kitų valstybių narių pasiūlymus tolesniems sprendimams.
Pagal ES solidarumo mechanizmą Lietuva įsipareigojo priimti 58 migrantus ir iki 2027 metų pirmojo ketvirčio pabaigos sumokėti 1,14 mln. eurų įnašą. Pasirinktas mišrus modelis reiškia, kad dalis įsipareigojimų vykdoma perkeliant žmones, o likusi dalis – finansine įmoka.
Migracijos departamento gegužės duomenimis, Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip 218 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.
