Lietuviai nėra linkę išlaidauti nei švęsdami Valentino dieną, nei minėdami santykių sukaktis. Naujausia apklausa rodo, kad šias progas gana kukliai mini dauguma gyventojų, nepriklausomai nuo amžiaus ir pajamų. Tiesa, tyrimo duomenimis, meilės šventės vyrų pinigines vis dėlto patuština labiau nei moterų.
Atsakingo skolinimosi bendrovės „Credit24“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad didesnioji dalis gyventojų Valentino dienai paminėti šiemet skyrė gana nedideles pinigų sumas. Iki 20 eurų išleido 21 proc. respondentų, dar 11 proc. nurodė išleidę nuo 21 iki 50 eurų, 7 proc. – nuo 51 iki 100 eurų.
„Matoma aiški tendencija, kad poros nusistato simbolinį biudžetą ir dovanoms pernelyg neišlaidauja, dažniausiai joms pakanka tiesiog keitimosi nedidelėmis dovanomis. Įdomu ir tai, kad nei didmiestis ar regionas, nei pajamų dydis didesnių išlaidų šiai progai pernelyg nelemia. Daugiau uždirbantys lygiai taip pat nesišvaisto pinigais. Išskirti galima tik tai, kad brangesnes dovanas gerokai dažniau linkę rinktis vyrai. Tyrimas taip pat atskleidė platesnę tendenciją – su amžiumi lietuviai Valentino dieną mini vis rečiau“, – sako Neringa Žemaitė, „Credit24“ rinkodaros vadovė.
Tuo metu didesnes sumas skyrė tik vienetai apklaustųjų – nuo 101 iki 200 eurų išleido 2 proc. gyventojų, o 201–300 eurų ir daugiau meilės dienai skyrė vos 1 proc. respondentų.
Dešimtadalis gyventojų šventę paminėjo be jokių išlaidų, o 47 proc. jos visai neminėjo ir pinigų neišleido. Įdomu ir tai, kad tokį scenarijų maždaug dvigubai dažniau rinkosi jau susituokusios poros.
„Ilgiau kartu gyvenančios poros dažnai jaučia mažesnį poreikį meilę įrodyti dovanomis ar išlaidomis. Šie žmonės elgiasi racionaliau – planuoja finansus, bendrą biudžetą, taupo, investuoja ir kaupia ateičiai. Tokiais atvejais, panašu, kad svarbesnis tampa pats dėmesys, bendras laikas ar simbolinis gestas, o ne išleistų pinigų suma“, – pastebi N. Žemaitė.
Vestuvių metinėms išleidžia daugiau
Įdomių tendencijų matyti ir kalbant apie santykių ar vestuvių sukakčių minėjimą. Šioms progoms pinigines šalies gyventojai atveria šiek tiek plačiau.
Apklausos duomenimis, 40 proc. gyventojų šiemet šioms sukaktims planuoja skirti pinigų, o 36 proc. nurodė sukaktį minėsiantys, tačiau papildomų išlaidų tam nenumatantys.
Maždaug 7 proc. apklaustųjų planuoja skirti iki 20 eurų, o 8 proc. – nuo 21 iki 50 eurų. Šiek tiek didesnės sumos – 51–100 eurų – nepagailės 12 proc. respondentų. Maždaug kas šeštas ketina išleisti 101–200 eurų, kiek mažesnė dalis – 201–300 eurų. Tiesa, tik 3 proc. apklaustųjų pasiryžę šiai progai skirti daugiau nei 300 eurų.
Tyrimas taip pat parodė, kad už romantiškas progas dažniau moka vyrai – pusė jų teigė šiemet tikrai planuojantys išleisti pinigų, tuo tarpu tarp moterų taip atsakiusių buvo mažiau nei trečdalis.
Susituokusių porų požiūris į sukakčių šventimą pasiskirsto beveik po lygiai: pusė planuoja šiai progai skirti pinigų, o kita pusė renkasi švęsti be papildomų išlaidų.
Perspėja netapti romantinių sukčių aukomis
Deja, romantiniais sumetimais išleisti pinigai ne visada atneša džiaugsmą. Finansų ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais nusikaltėliai ypač ištobulino įvairias romantinio sukčiavimo taktikas.
Tai viena klastingiausių internetinio sukčiavimo formų, kai nusikaltėliai siekia užmegzti emocinį ryšį su auka tam, kad vėliau išviliotų pinigus ar asmeninę informaciją.
„Iš pirmo žvilgsnio tokios istorijos dažnai primena gražią pažintį: bendravimas prasideda socialiniuose tinkluose ar pažinčių programėlėse, o sukčius prisistato patraukliu, sėkmingu ir patikimu žmogumi. Tačiau už šio tariamo romantinio ryšio slypi gerai apgalvota manipuliacija, kurios tikslas – pasinaudoti žmogaus pasitikėjimu ir jausmais. Šis sukčiavimo būdas pavojingas ne tik dėl finansinių nuostolių. Dažnai aukos patiria ir stiprų emocinį smūgį, nes supranta buvusios apgaulės mastą tik tada, kai jau būna užmezgę artimą ryšį su sukčiumi“, – teigia „Credit24“ atstovė.
Nusikaltėliai sąmoningai kuria pasitikėjimą: daug bendrauja, rodo dėmesį, kalba apie bendrą ateitį, kartais net skuba prisipažinti meilėje. Toks emocinis spaudimas silpnina kritinį mąstymą ir skatina tikėti net akivaizdžiai neįtikėtinomis istorijomis.
„Romantiniai sukčiai dažniausiai taiko panašias taktikas. Jie apsimeta užsienyje dirbantys gerai apmokamą darbą ir esantys labai užsiėmę, todėl rasti laiko gyviems susitikimams jiems sunku. Po kurio laiko jiems nutinka „nelaimė“ ir staiga prireikia pinigų. Kartais prašoma ne tik pinigų, bet ir asmeninių duomenų, dokumentų kopijų ar net prieigos prie banko sąskaitų“, – dėsto N. Žemaitė.
Norint apsisaugoti nuo romantinio sukčiavimo ji perspėja bendraujant internetu išlaikyti kritinį mąstymą ir net lengvą skepticizmą.
„Reikėtų būti budriems, jei žmogus labai greitai ima kalbėti apie meilę, vengia vaizdo skambučių ar nuolat randa priežasčių, kodėl negali susitikti gyvai. Taip pat svarbu niekada nesiųsti pinigų ar jautrios informacijos žmogui, kurio tapatybės neįmanoma patikimai patvirtinti“, – pataria pašnekovė.
