Keleri pastaruosius metus atliekami lietuvių finansinio raštingumo tyrimai rodo gana stabilų, tačiau nerimą keliantį vaizdą: atsakymai į pagrindinius klausimus iš esmės kartojasi kasmet, o tai leidžia daryti išvadą, kad nors bendras finansinis saugumas neblogėja, tačiau ir akivaizdžiai negerėja. Finansų ekspertai pastebi, kad 2026-ieji gyventojams atneša naujų finansinių iššūkių.
Vertinant gyventojų finansinę padėtį, jų santykį su pajamomis ir išlaidomis, skolinimosi įpročius, pasitikėjimą finansinėmis žiniomis bei santaupų dydį, reikšmingų pokyčių fiksuojama labai nedaug, rodo nuo 2022-ųjų atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atliekama gyventojų apklausa.
„Apibendrinant ketverių pastarųjų metų rezultatus galima teigti, kad Lietuvos gyventojų finansinė „temperatūra“ nėra dramatiška, tačiau savotiškos stagnacijos ir finansinio neužtikrintumo jausmas išlieka. Atrodo, kad gyventojai gyvena nuolatinio finansinio laukimo būsenoje – trūksta tikrumo dėl ateities. Šie metai dėl galimybės iš pensijų fondų atsiimti dalį sukauptų lėšų sustyguoti savo finansų greičiausiai nepadės. Atvirkščiai – trumpalaikė finansinė injekcija daugelį gali paskatinti priimti neapgalvotus, trumparegiškus sprendimus, o norą savo finansus valdyti protingai dar atidės“, – sako Tomas Bataitis, „Credit24“ vadovas.
Pagrindiniai rodikliai – stabiliai vidutiniški
Anot finansų eksperto, ilgalaikiai tyrimai rodo, kad daugeliui gyventojų mėnesio pabaigoje beveik nelieka laisvų lėšų, todėl sutaupyti sunku, ilgalaikį finansinį rezervą turi retas.
Detaliau pažvelgus į vieną iš pagrindinių kasmetinės apklausos rodiklių – gyventojų turimas lėšas mėnesio pabaigoje – matomas tik ribotas pokytis: 2022–2025 m. laikotarpiu respondentų, teigiančių, kad po visų išlaidų jiems lieka bent kiek lėšų, dalis svyruoja ties ketvirtadaliu.
Kita vertus, per ketverius metus Lietuvoje padaugėjo žmonių, galinčių sau leisti atsidėti dideles sumas (daugiau nei 50 proc. savo pajamų): nuo vos 1,6 proc. 2022-aisiais iki 5,5 proc. 2024-aisiais.
„Nors pastebimas nežymus augimas tarp tų, kuriems lieka didesnė dalis pajamų, absoliuti dauguma gyventojų ir toliau nurodo, kad mėnesio pabaigoje jiems lieka tik nedidelė suma arba nelieka nieko. Pastaroji grupė kasmet sudaro apie du trečdalius respondentų, o tai patvirtina, kad finansinių manevrų laisvė daugeliui Lietuvos gyventojų išlieka ribota, o galimybės nuosekliai taupyti – gana menkos“, – sako bendrovės vadovas.
Vertinant taupymo įpročius per pastaruosius metus – taip pat matomi tik nežymūs pokyčiai: maždaug 4 iš 10 gyventojų nurodo, kad taupo kas mėnesį ar beveik kas mėnesį, tačiau šis rodiklis reikšmingai neauga. Be to, apie penktadalį respondentų ir prieš ketverius metus, ir pernai pripažino, kad per metų laikotarpį apskritai netaupė.
„Sprendimai dažnai atidedami, taupoma nenuosekliai, o finansiniai rezervai kuriami tik tada, kai atsiranda papildomų, nereguliarių pajamų. Toks neužtikrintumas ilgainiui tampa norma, nors iš tiesų jis didina pažeidžiamumą net ir nedidelių ekonominių sukrėtimų akivaizdoje“, – pastebi T. Bataitis.
Sprendimai vis dar ne visuomet pamatuoti
Nors skolinimosi įpročiai per kelerių metų laikotarpį išliko gana stabilūs, dar labiau išryškėjo tendencija skolintis neformaliai, dažnai iš šeimos narių ar draugų. Tuo metu ekspertai įspėja, kad už prižiūrimų finansų institucijų ribų besisikolinantys žmonės gali susidurti su nereguliuojamomis paskolomis, ypač neformalioje aplinkoje, internete.
Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje išaugo besiskolinančių iš artimos aplinkos skaičius: iš šeimos narių – nuo 21 proc. 2022 metais iki 26 proc. 2025-aisiais, o iš draugų – nuo 11 iki 15 proc.
Anot T. Bataičio, iš nereguliuojamų skolintojų dažnai skolinamasi neaiškiomis sąlygomis, be aiškios vartotojų apsaugos ar galimybių grąžinti skolą įvertinimo.
„Skirtingai nei prižiūrimos finansų institucijos, tokie skolintojai neprivalo laikytis skaidrumo ar atsakingo skolinimo taisyklių, dėl to žmonės rizikuoja patirti didesnes išlaidas ar net ilgalaikius finansinius sunkumus. Labai svarbu suprasti skirtumą tarp reguliuojamų finansinių paslaugų ir nereguliuojamų alternatyvų“, – sako bendrovės vadovas.
2026-aisiais prireiks sveiko proto
T. Bataitis pastebi, kad sąmoningas finansinis elgesys prasideda nuo aiškaus plano: žinojimo, kiek galima sau leisti, kiek atsidėti juodai dienai ir kokios rizikos priimtinos.
Nemenkos dalies gyventojų sąskaitas jau pavasarį greičiausiai pasieks antrojoje pensijų pakopoje sukauptos lėšos, todėl apgalvotų sprendimų svarba šiais metais išaugs dar labiau.
Anot pašnekovo, dalis gyventojų vis dar linkę į trumpalaikius, spontaniškus sprendimus – ypač atsiradus papildomų lėšų arba norint patenkinti momentinius poreikius.
„Šiandien finansinis stabilumas vis mažiau priklauso nuo pajamų dydžio ir vis labiau – nuo sprendimų kokybės. Pavyzdžiui, mūsų tyrimai rodo, kad daliai gyventojų vis dar trūksta pasitikėjimo savo finansinėmis žiniomis, o tai dažnai lemia spontaniškus ar ilgalaikės vertės neturinčius sprendimus. Kelerius metus atliekamo tyrimo rezultatai rodo poreikį nuoseklioms, ilgalaikėms finansinio švietimo iniciatyvoms, kurios ne tik didintų žinias, bet ir skatintų realius elgsenos pokyčius – taupymą, sąmoningesnį skolinimąsi ir didesnį pasitikėjimą savo finansiniais sprendimais“, – sako finansų ekspertas.
Siekdama skatinti finansinį raštingumą, „Credit24“ vykdo projektą „Nematomi finansai“, kurio metu regionų gyventojai supažindinami su atsakingu asmeninių finansų valdymu.
T. Bataičio nuomone, pagrindinis šių metų iššūkis daugumai gyventojų – išmokti ne tik valdyti pajamas ir išlaidas, bet ir sąmoningai kurti ilgalaikius finansinius įpročius. Tai padaryti gali padėti nuoseklumas, planavimas ir kritiškas požiūris į savo finansus.
