Lietuva gyvena diskusijose apie brangstantį kurą. Didžiausia degalinių švieslentėse fiksuota kaina siekė 2,37 euro už litrą. Nors žaliavinės naftos kaina pasaulinėse rinkose pastarosiomis savaitėmis krito, dyzelino kaina išlieka aukšta dėl perdirbimo gamyklų pajėgumų sumažėjimo. Papildomą neapibrėžtumą sukėlė D. Trumpo pareiškimai apie galimą dyzelino eksporto iš JAV apribojimą, kas, tikėtina, dar labiau pakeltų kainas, galbūt viršijančias 2,5 euro ribą. Tai ne tik didintų infliaciją, bet ir stabdytų ekonomikos augimą.
Vidutinės namų ūkio disponuojamosios pajamos Lietuvoje siekia apie 2 000 eurų per mėnesį, iš kurių transportui skiriama apie 310 eurų, o kurui – apie 200 eurų. Nuo metų pradžios vidutinė dyzelio kaina pakilo nuo 1,53 iki maždaug 2,25 euro (47 proc.). Jei šeimos nekeičia savo įpročių, jų kuro išlaidos vidutiniškai padidėjo 94 eurais per mėnesį. Nors pastaraisiais metais pajamos taip pat kilo, šis kainų šuolis, ypač regionuose, kur pajamų augimas nevienodas, jaučiamas kaip prastėjanti situacija.
Ekonomikoje kainos ir vartojimo ryšys akivaizdus. Gyventojai ieško alternatyvų: didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur gyvena beveik 40 proc. šalies gyventojų) vis dažniau renkamasi viešąjį transportą. Gegužės mėnesį, per ankstesnį kainų piką, dyzelino suvartojimas buvo apie 10 proc. mažesnis nei prieš metus, ir tikėtina, kad rugpjūčio-rugsėjo mėnesių duomenys rodys panašią tendenciją.
Gyventojai, matydami aukštas degalų kainas, mažina keliones, renkasi taupesnius automobilius ar elektromobilius. Prieš kainų šoką 200 eurų per mėnesį kurui išleidžianti šeima dabar tam pačiam kiekiui išleistų apie 294 eurus. Elektromobiliu važiuojant analogišką atstumą, elektros sąnaudos siektų apie 90 eurų, o su saulės elektrine – dar mažiau. Nors elektromobilių įsigijimas yra didelė investicija ir regionuose trūksta įkrovimo infrastruktūros, šiemet EV ir įkraunamų hibridų skaičius keliuose išaugo apie 15 tūkst. (trečdaliu), nors sudaro tik apie 3,5 proc. aktyvaus automobilių parko.
Dėl 21 proc. PVM tarifo dyzelinui, valstybės PVM surinkimas kyla kartu su kuro kaina. Tuo tarpu akcizo pajamos į biudžetą mažėja, nes priklauso nuo parduodamo degalų kiekio.
Politikai svarsto sprendimus, tarp kurių – degalų mokesčių mažinimas, kaip Latvijoje. Tačiau tai galėtų siųsti netinkamą signalą vartojimo efektyvumo atžvilgiu. Tikslingiau papildomas PVM pajamas nukreipti į ilgalaikius sprendimus, siekiant sumažinti kitų naftos kainos šokų poveikį – spartinti pramonės, transporto ir gyventojų elektrifikaciją. Taip pat svarbu investuoti į elektros pasiūlos didinimą ir tinklų pajėgumų stiprinimą. Prezidento siūlomas elektros kainos kreditas energijai imlioms įmonėms yra trumpalaikė priemonė.
Elektros kaina Lietuvoje, nors ir pigesnė už ES vidurkį, yra du kartus didesnė nei Kinijoje ir beveik tris kartus nei JAV, o tai kenkia Lietuvos konkurencingumui ir elektrifikacijos plėtrai. Kinija, ES ir JAV ekonomikos sparčiai juda elektrifikacijos link, didindamos elektros dalį galutiniame energijos suvartojime. Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 16,5 proc.
Straipsnis apibendrina, kad siekiant konkurencingesnės pramonės ir mažesnių transporto išlaidų, krizė turi būti išnaudota siekiant mažinti priklausomybę nuo pasaulinės naftos kainos.
