Socialinio darbo kelias: nuo vaikystės svajonių iki tarnybos kariuomenėje

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė, socialinio darbo vadybininkė Lietuvos kariuomenėje Elika Žiaunienė dalijasi savo patirtimi, atskleisdama socialinio darbo įvairiapusiškumą. „Ši profesija leidžia kasdien prisidėti prie realių pokyčių visuomenėje, reikalauja drąsos, lyderystės bei kūrybiškumo. Teisingas studijų pasirinkimas gali padėti išpildyti net ir pačias didžiausias gyvenimo svajones“, – tikina ji.

Nuo vaikystės Elika jautė norą rūpintis kitais, ypač tais, kuriems sunkiau sekasi. Tai paskatino rinktis socialinio darbo studijas, kurias baigė VDU. Jau pirmoji darbovietė – LSMU Vaikų raidos klinikoje – tapo jautriausia ir labiausiai jos, kaip socialinės darbuotojos, formavimąsi paveikusia patirtimi. Čia ji padėjo tėvams priimti vaiko diagnozę ir lydėjo juos sudėtingais negalios nustatymo procesais.

Vėliau Elika dirbo Kauno „Arkos“ bendruomenėje, kuri rūpinasi žmonėmis su intelekto negalia ir psichikos sutrikimais. Ši patirtis išmokė meilės visiems žmonėms ir sustiprino ją kaip specialistę.

Karjera Lietuvos kariuomenėje buvo ilgai puoselėta svajonė. Elika, buvusi Lietuvos šaulių sąjungos narė, visada jautė norą tarnauti Tėvynei. Po ilgų pastangų, ji buvo atrinkta į socialinio darbo pareigybę Kauno įguloje. Jos darbas apima įvairias sritis: pagalbą kariams, patyrusiems traumas, mirusių karių šeimoms, šauktiniams, taip pat bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir emocinės paramos teikimą.

E. Žiaunienė pabrėžia, kad socialinio darbo sėkmė reikalauja bendravimo, empatijos ir atkaklumo. Neretai tenka ieškoti kelio į kario ar jo šeimos širdį, keisti stereotipus apie pagalbos kreipimąsi. Mokyklinio amžiaus jaunimui ji pataria atrasti savo pašaukimą, nes socialinis darbas atveria plačias galimybes ir leidžia jaustis radus savo vietą.

Lapkričio 19 d. VDU renginyje „Matuokis profesiją“ Elika Žiaunienė skaitys pranešimą apie socialinio darbo prasmę visuomenei ir savo karjeros posūkius.

Šaltinis