Pirmąjį 2026 m. pusmetį, lyginant su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje ekologinių rūgščiųjų pieno gėrimų gamyba išaugo 32%, o šviežių nebrandintų sūrių – 13,43%. Tačiau ekologinio sviesto gamyba sumažėjo 81,09%, kaip rodo Žemės ūkio duomenų centro pateikti duomenys. Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis teigia, kad sumažėjusi ekologinio sviesto gamyba nėra susijusi su bendromis ekologinių pieno produktų gamybos tendencijomis. „Kitų kategorijų, ypač rūgščiųjų gėrimų ir šviežių sūrių, gamyba augo, todėl duomenys rodo ekologinės žaliavos panaudojimo struktūros pasikeitimą“, – aiškino jis. Šiuo metu ekologinių pieno produktų gamyboje didesnę reikšmę įgyja kasdienio vartojimo produktų segmentas. E. Simonio nuomone, ekologinių produktų paklausą skatina augantis vartotojų dėmesys sveikatai, produktų kilmei ir tvarumui, tačiau rinkos augimą vis dar stabdo didesnės tokių produktų kainos. Per pirmąjį metų pusmetį ekologinės grietinės gamyba padidėjo 4,32 proc., jogurto be priedų – 2,52 proc., geriamojo pieno – 0,7 proc., o varškės – 0,21 proc. Tuo pat metu ekologinės grietinėlės pagaminta 27,9 proc., o aromatizuoto jogurto – 6,09 proc. mažiau nei prieš metus. Iš visų pieno produktų didžiausią ekologinės produkcijos dalį sudarė jogurto kategorija. Ekologinis jogurtas be priedų sudarė 26,89 proc. viso šios rūšies jogurto gamybos Lietuvoje, o aromatizuotas ekologinis jogurtas – 10,73 proc. Ekologinės produkcijos dalis geriamojo pieno gamyboje siekė 4,66 proc., varškės – 2,12 proc., rūgščiųjų pieno gėrimų – 1,44 proc., grietinės – 1 proc., o šviežių nebrandintų sūrių – 0,41 proc. Mažiausia ekologinės produkcijos dalis buvo sviesto ir grietinėlės kategorijose – atitinkamai 0,23 proc. ir 0,01 proc. Didžioji dalis Lietuvoje pagamintų šviežių ekologinių pieno produktų yra parduodama vidaus rinkoje. Pirmąjį pusmetį šalyje parduota daugiau kaip 96 proc. pagamintų ekologinių rūgščiųjų pieno gėrimų, varškės, šviežių sūrių, jogurto ir grietinės. Vidaus rinkoje taip pat parduota 89,61 proc. pagaminto ekologinio geriamojo pieno. „Išimtis yra sviestas, kurio mažiau nei pusė pagaminto kiekio parduota Lietuvos rinkoje. Tuo metu visa pirmąjį pusmetį pagaminta ekologinė grietinėlė realizuota Lietuvoje“, – paminėjo E. Simonis. Europos Sąjunga ekologinę gamybą laiko viena svarbiausių priemonių siekiant sukurti tvaresnę maisto sistemą, nes ji padeda saugoti biologinę įvairovę, mažinti aplinkos taršą, prisidėti prie klimato tikslų, užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus ir stiprinti kaimo ekonomiką.
Lietuvoje pastebimas ekologinių pieno produktų gamybos struktūros pokytis
