Lietuvoje iki šiol renovuota vos 15,5 proc. daugiabučių, o dar daugiau nei 30 tūkst. pastatų laukia atnaujinimo. Nors renovacijos tempai savivaldybėse labai skiriasi, Kaunas siekia juos spartinti siūlydamas papildomą finansinę paskatą: aukščiausiai įvertintiems projektams gali būti kompensuojama iki 100 proc. statybos darbų, be valstybės paramos. Tarp prioritetų – kvartalinė ir skydinė renovacija.
Statistika rodo didelius skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių. Birštone, kuri tapo renovacijos lydere, atnaujinta 74,2 proc. daugiabučių (46 iš 62). Palangoje šis rodiklis siekia 57,2 proc. (154 iš 269), Druskininkuose – 45,3 proc. (121 iš 267). Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Kaunas (7,9 proc.) ar Vilnius (7,6 proc.), renovacijos tempas yra gerokai lėtesnis. Tai iš dalies lemia tai, kad galutinį sprendimą dėl renovacijos gali priimti tik savininkų dauguma.
Lietuvoje yra 31 751 daugiabutis, tinkamas modernizuoti pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą. Siekiant pagreitinti procesą, svarbu ieškoti ne tik papildomo finansavimo, bet ir efektyvesnių proceso bei technologinių sprendimų.
„Jeigu renovacijos tempą vertinsime dešimtmečiais, dabartinio modelio nepakaks. Turime ne tik paskatinti gyventojus priimti sprendimą, bet ir ieškoti būdų, kaip pačią renovaciją atlikti greičiau. Tam reikia daugiau standartizacijos, gamyklinės gamybos ir sprendimų, kuriuos galima pritaikyti didesniam pastatų skaičiui“, – sako „VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius.
Jis taip pat pažymi, kad dalinis pastato apšiltinimas skydais gali būti vertinamas kaip atskira alternatyva, jei tokiu būdu pasiekiamas reikalaujamas šiluminės energijos sutaupymas.
Kaunas skatina renovaciją papildoma parama
Birželį Kauno miesto taryba patvirtino naują Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) skatinimo programą. Pagal ją, aukščiausiai įvertintiems projektams gali būti kompensuojama iki 100 proc. statybos darbų, atskaičius valstybės paramą. Projektai vertinami pagal nustatytus kriterijus, o papildomi balai skiriami už kvartalinę renovaciją (kai vienoje teritorijoje atnaujinami du ar daugiau daugiabučių) bei inovatyvius sprendimus, įskaitant skydų technologiją.
„Vien valstybės paramos ne visada pakanka, kad gyventojai ryžtųsi renovuoti savo namus. Todėl ieškome papildomų būdų paskatinti kauniečius priimti šį sprendimą“, – sako Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.
Savivaldybė siekia, kad būtų atnaujinami ne tik pavieniai pastatai, bet ir jų aplinka. Pagal programą „(R)evoliucija“ galima tvarkyti erdviškai susijusių, renovuotų ar renovuojamų daugiabučių aplinką.
„Norime, kad renovacija keistų ne tik vieną namą, bet ir visą gyvenamąją aplinką. Todėl naujoje programoje skatiname gyventojus veikti kartu“, – teigia K. Sakalauskienė.
Nuo kvartalinės renovacijos prie inovatyvių technologinių sprendimų
Tačiau net ir didesnis finansavimas neišsprendžia vienos pagrindinių renovacijos problemų – ilgo proceso. Nuo gyventojų sprendimo iki darbų pradžios reikia parengti projektą, atlikti pirkimus, pasirinkti rangovą ir atlikti kitus pasirengimo darbus.
Norint sutrumpinti renovacijos procesą, daugiau darbų atliekama gamykloje, o ne statybvietėje. Tai leidžia skydinė renovacija: pastatas 3D skenuojamas, pagal jo duomenis gaminami fasado skydai, pritaikyti konkrečiam objektui, ir jie atvežami į statybvietę jau paruošti montuoti. Taip dalis procesų iš statybvietės perkeliama į gamybos aplinką.
„Skydinės renovacijos esmė – kuo daugiau procesų atlikti dar iki atvykstant į objektą. Pastatas tiksliai nuskenuojamas, pagal jo duomenis gamykloje paruošiami elementai, o statybvietėje atliekamas jų montavimas. Tai leidžia geriau planuoti darbus ir trumpinti laiką objekte“, – sako įmonės, sertifikavusios skydinės renovacijos technologiją, vadovas J. Bortkevičius.
Skydinės renovacijos pilotiniai projektai plečiasi į daugiabučius
Skydinės renovacijos technologija išbandoma realiuose pilotiniuose projektuose. Vienas pirmųjų projektų įgyvendintas Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje.
2026 m. skydinė renovacija plečiama toliau ir bus bandoma daugiabučiuose Vilniuje bei Utenoje. Vilniuje Antakalnio g. 91 ir Tuskulėnų g. 6 jau pradėti fasado skydų montavimo darbai. Utenoje, J. Basanavičiaus g. 106 daugiabučio projekte, fasado skydų montavimo darbus planuojama pradėti rugsėjį.
Butų ūkio plėtros agentūros (APVA) vertinimu, skydinė technologija teoriškai galėtų būti pritaikyta maždaug dar 11 tūkst. daugiabučių Lietuvoje. Vis dėlto kiekvieną pastatą būtina vertinti individualiai, atsižvelgiant į jo konstrukcijų būklę, aukštį, tvirtinimo galimybes ir kitus techninius aspektus.
Pasak J. Bortkevičiaus, skydinės renovacijos plėtrai reikės ne tik daugiau tokių projektų, bet ir brandesnės rinkos – daugiau projektuotojų, rangovų, sertifikuotų sistemų bei labiau standartizuotų procesų.
„Pilotiniai projektai svarbūs tuo, kad leidžia ne tik išbandyti technologiją, bet ir pamatyti, ko trūksta visai rinkai, kad toks renovacijos modelis galėtų būti taikomas didesniu mastu“, – teigia J. Bortkevičius.
Lietuvoje renovacijos laukia daugiau kaip 30 tūkst. daugiabučių, todėl vien finansinių paskatų šiam mastui spręsti nepakaks. Kauno programa kartu su naujais technologiniais sprendimais rodo kitą kryptį – renovuoti daugiau pastatų vienu metu, gerinti jų energinį efektyvumą ir ieškoti būdų, kaip patį atnaujinimo procesą atlikti greičiau.
