Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto mokslininkų atlikta analizė, remiantis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenimis, atskleidė, kad Lietuvos 50 metų ir vyresnių gyventojų atminties rodikliai yra vieni žemiausių Europoje. Tyrimas apėmė 65 536 dalyvius iš 27 Europos šalių, įskaitant 1394 Lietuvos gyventojus, ir vertino jų gebėjimus įsiminti bei prisiminti naują informaciją.
Ryškiausi skirtumai tarp Lietuvos ir kitų šalių nustatyti vertinant gebėjimą įsiminti ir prisiminti naują informaciją. Lietuvos gyventojų rezultatai iš karto prisimenant žodžius buvo vieni prasčiausių tarp 27 šalių, o prisimenant vėliau – prastesni rezultatai nustatyti tik Lenkijoje. Tačiau atliekant užduotį, kurioje reikėjo per ribotą laiką pasakyti kuo daugiau tam tikrai kategorijai priklausančių žodžių (vertinanti žodinį sklandumą), Lietuvos gyventojų rezultatai buvo artimesni Europos šalių vidurkiui.
Mokslininkai pabrėžia, kad gebėjimas įsiminti naują informaciją yra jautresnis su amžiumi susijusiems pokyčiams, tuo tarpu kalbiniai gebėjimai ir sukauptos žinios išlieka stabilesni. Pažymėta, kad šie rezultatai svarbūs platesniame visuomenės senėjimo kontekste, nes pažintinių gebėjimų silpnėjimas gali turėti įtakos savarankiškumui ir gyvenimo kokybei.
Analizė taip pat parodė, kad Lietuvos rezultatai išlieka vieni žemiausių net ir įvertinus demografinius veiksnius tokius kaip amžius, lytis ir išsilavinimas. Tai rodo, kad skirtumų negalima paaiškinti vien demografine sudėtimi. Būsimi tyrimai sieks įvertinti sveikatos, gyvenimo būdo, socialinių ir ekonominių sąlygų bei kitų veiksnių įtaką pažintiniams gebėjimams.
Ankstesni tyrimai rodo, kad panašūs žemesni pažintinių gebėjimų rodikliai dažniau nustatomi Rytų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse, o aukštesni – Šiaurės ir Vakarų Europoje. Šie skirtumai siejami su nevienodomis socialinėmis, ekonominėmis ir švietimo sąlygomis, sveikatos priežiūros prieinamumu bei kitomis gyvenimo aplinkybėmis.
Mokslininkai taip pat akcentuoja per gyvenimą kaupiamo pažintinio rezervo svarbą, kuris susijęs su gebėjimu ilgiau išlaikyti pažintinius gebėjimus. Tam įtakos turi išsilavinimas, aktyvus socialinis ir profesinis gyvenimas, o smegenims iššūkiu gali tapti naujų įgūdžių, tokių kaip kalbos mokymasis ar muzikos instrumento grojimas, įsisavinimas. Tolesnė analizė padės geriau suprasti pažintinio senėjimo skirtumus Europoje ir ypač Lietuvos gyventojams svarbius veiksnius.
