Nuo spalio mėnesio bus skelbiamas naujas kvietimas teikti paraiškas daugiabučių pastatų renovacijai, kurio metu valstybės parama bus diferencijuojama atsižvelgiant į savivaldybių socialinę ir ekonominę padėtį. Didesnis finansinės pagalbos skyrimas numatytas pažeidžiamiems namų ūkiams, o papildomos lėšos skatins aukštesnės kokybės architektūrinius, inžinerinius ir technologinius renovacijos sprendimus.
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinimui ministro įsakymo pataisas, kurios numato naują finansavimo modelį, jungiant Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšas. Šios pataisos papildys taisykles dėl valstybės paramos teikimo daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) ir jų projektų įgyvendinimo priežiūros.
„Naujas daugiabučių renovacijos finansavimo modelis leis valstybės paramą skirti tikslingiau. Didesnę pagalbą gaus tie gyventojai ir savivaldybės, kurioms renovacija yra finansinis iššūkis, o šis papildomas skatinimas leis rinktis kokybiškesnius renovacijos sprendimus. Siekiame, kad renovacija Lietuvoje reikštų ne vien mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir ilgaamžiškesnius daugiabučius, kuriuose žmonėms būtų malonu ir patogu gyventi“, – teigia aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Naujajame kvietime planuojama finansuoti apie 640 daugiabučių namų kompleksinės renovacijos projektų, apimančių daugiau nei 21 tūkst. namų ūkių. Iš jų beveik 8 tūkst. priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams. Atnaujintuose daugiabučiuose bus siekiama pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažinti šiluminės energijos sąnaudas.
Pažeidžiamiems namų ūkiams tenkanti valstybės paramos dalis bus finansuojama SKF lėšomis. Europos Komisijos patvirtintame Lietuvos Socialiniame klimato plane daugiabučių namų kompleksinei renovacijai numatyta 133 mln. eurų.
Kitiems, ne pažeidžiamiems namų ūkiams, valstybės parama bus finansuojama KKP lėšomis, numatant 126 mln. eurų. Šios paramos intensyvumas priklausys nuo Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI) ir projekte pasirinktų papildomai skatinamų sprendimų.
Renovacijos darbų projektui finansuoti bus suteikiama lengvatinė paskola, kurios terminas galės siekti iki 20 metų. Gyventojai per šį laikotarpį grąžins tik po paramos išmokėjimo likusią paskolos dalį. Pirmuosius 5 metus gyventojams bus taikoma 3 proc. metinė palūkanų norma, o valstybė kompensuos finansuotojui dalį, viršijančią 3 proc. Nuo šeštųjų metų bus taikoma kintama palūkanų norma – 3 proc. ir 6 mėn. EURIBOR.
SKF parama nebus skiriama visam daugiabučio projektui vienodu intensyvumu, o tik pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančiai renovacijos išlaidų daliai.
Pažeidžiamiems namų ūkiams, gyvenantiems daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas iškastinis kuras, SKF lėšomis bus kompensuojama 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Toks intensyvumas bus taikomas ir tais atvejais, kai centralizuotai tiekiama šiluma gaminama iškastinį kurą naudojančioje mažesnės kaip 20 MW galios katilinėje, neturinčioje technologinės galimybės naudoti neiškastinį kurą.
Pažeidžiamiems namų ūkiams daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas ne iškastinis kuras, bus kompensuojama 50 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų.
Abiem atvejais SKF lėšomis bus kompensuojama 100 proc. pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančių techninės pagalbos išlaidų – projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros.
Pažeidžiamiems nelaikomiems namų ūkiams tenkanti parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bus skiriama Klimato kaitos programos lėšomis. KKP lėšomis bus finansuojama ir 100 proc. techninės pagalbos išlaidų.
Vienas svarbiausių pokyčių – Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI) įvedimas. Iki šiol paramos dydis nepakankamai atspindėjo didelius Lietuvos savivaldybių ekonominius ir socialinius skirtumus. SPRI apskaičiuojamas pagal savivaldybių gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo rizikos lygį.
Pagal apskaičiuotas SPRI reikšmes savivaldybės yra suskirstytos į tris grupes, kurioms bus taikomas skirtingas bazinis KKP paramos intensyvumas: 15 proc. ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupėje; 20 proc. vidurinėje savivaldybių grupėje; 25 proc. savivaldybėse, kuriose valstybės paramos poreikis didžiausias. Taip pat galės būti pridedama po 5 procentinius punktus už kiekvieną projekte pasirinktą papildomai skatinamą renovacijos sprendimų grupę: kai modernizuojamas šilumos punktas ir pastato vidaus šildymo bei karšto vandens sistemos, sudarant gyventojams galimybes efektyviau reguliuoti ir apskaityti šilumos vartojimą; kai renovacijos projektas atitinka savivaldybės patvirtintas architektūros kokybės vertinimo gaires; kai pasirenkama skydinė renovacija, naudojant gamykloje pagamintus pastato atnaujinimo elementus. Maksimali paramos suma galėtų siekti iki 40 proc.
Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki rugpjūčio 25 d.
