Augant verslui ir jam tampant sudėtingesniam, kyla klausimas, ar samdyti etatinį teisininką, ar paslaugas patikėti nuomojamam teisės skyriui. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad samdyti darbuotoją yra paprasta, reali vidinio teisininko kaina ir reikalingos kompetencijos gali būti didesnės nei tikėtasi.
Advokatų kontoros „JURICA” tarptautinė teisininkė Goda Pranytė teigia, kad verslo poreikiai kinta – nebeužtenka vien teisininko, gebančio atsakyti į klausimus, o reikalinga komanda, galinti vertinti rizikas ir dalyvauti verslo sprendimuose.
„Mažos ir jaunos įmonės dažnai dar neturi galimybių įdarbinti teisininko, tačiau teisiniai klausimai joms kyla kone kasdien. Didesnės įmonės susiduria su kita problema – vienas teisininkas pagal darbo sutartį, kad ir koks kompetentingas būtų, negali aprėpti visų sričių, kurių gali prireikti augančiam verslui“, – sako G. Pranytė.
Ne tik atlyginimas: kiek iš tiesų kainuoja etatinis teisininkas?
Vertinant teisinės funkcijos kaštus, įmonės dažnai apsiriboja tik darbuotojo alga. Tačiau bendra kaina yra didesnė: prie atlyginimo pridedami darbdavio mokesčiai, darbo vieta, specializuotos literatūros ir duomenų bazių prenumeratos, kvalifikacijos kėlimas, nes teisė nuolat kinta. Taip pat atsiranda „nematomos“ išlaidos: darbuotojo atostogos, ligos, poilsio dienos ir pakeičiamumo klausimas, kai vienintelio įmonės teisininko nėra darbe.
Advokatų kontoros „JURICA” seniūnė, tarptautinė teisininkė Gitana Kavaliauskienė pastebi, kad vienas žmogus negali būti visų sričių ekspertas. „Susidūrus su sudėtingesniu sandoriu, tarptautiniu klausimu ar ginču, įmonei vis tiek gali prireikti išorinių advokatų. Tuomet už teisinę funkciją iš dalies mokama du kartus“, – sako ji.
Todėl verta skaičiuoti visą teisinės funkcijos išlaikymo kainą ir įvertinti, ką už ją realiai gauna įmonė.
Kada teisininko pagal darbo sutartį pakanka?
Pasak G. Pranytės, teisininkas pagal darbo sutartį gali būti racionalus pasirinkimas, kai įmonės veikla yra nusistovėjusi, teisiniai poreikiai aiškūs, veikla vyksta vienoje rinkoje ir neplanuojama reikšminga plėtra. Tokiu atveju teisininkas gali efektyviai rūpintis kasdieniais klausimais: standartinėmis sutartimis, personalo dokumentais, bendravimu su institucijomis.
Situacija keičiasi verslui plečiantis, keičiant veiklos modelį, žengiant į užsienio rinkas ar imantis sudėtingesnių sandorių. „Kai planuojama plėtra, klausimai tampa tarptautiniai, sandoriai sudėtingėja, o įmonei reikia ne tik spręsti problemas, bet ir iš anksto sukurti saugiklius, vieno specialisto kompetencijos dažnai nebeužtenka“, – sako G. Pranytė.
Tokiais atvejais gali prireikti įmonių teisės, mokesčių, darbo teisės, tarptautinės prekybos, ginčų sprendimo žinių, tačiau retai vienas specialistas gali visas jas išmanyti vienodai giliai.
Skirtumas ne tik kompetencijose, bet ir greityje
Įprastai advokatų kontora pasitelkiama, kai problema jau atsirado, tačiau advokatui reikia laiko susipažinti su įmonės veikla, jos struktūra ir santykiais. „Versle laikas neretai tampa svarbesnis už sąskaitą už valandas. Kol advokatas susipažįsta su įmone, gali praeiti terminas, pasitraukti kontrahentas arba ginčas jau būti įsibėgėjęs“, – teigia G. Pranytė.
Teisės skyriaus nuomos modelis keičia šį santykį – teisininkų komanda tampa nuolatine įmonės teisinė funkcija. Teisininkai jau žino įmonės veiklą, procesus, sutartis, partnerius ir planuojamus pokyčius, todėl konsultacija prasideda nuo konkrečios problemos sprendimo. Tokiu modeliu siekiama pereiti nuo reagavimo prie prevencijos.
Teisinė prevencija gali kainuoti mažiau nei vienas ginčas
Verslui teisminis ginčas reiškia ne tik advokatų sąskaitas, bet ir vadovų laiką, darbuotojų įsitraukimą, santykius su partneriais, reputacinę riziką ir neapibrėžtumą. Teisinės prevencijos vertė atsiskleidžia tada, kai ginčas taip ir neįvyksta.
„Rizikų numatymas ir užbėgimas teisiniams ginčams už akių yra ne tik finansinis sutaupymas, bet ir įmonės reputacijos išsaugojimas“, – pastebi G. Kavaliauskienė. Dalis verslo ginčų kyla dėl nepakankamai tikslių sutarčių, neįvertintų teisės aktų pokyčių ar laiku nepastebėtų rizikų.
Ką duoda teisės skyriaus nuomos modelis?
Teisės skyriaus nuomos modelis skiriasi nuo įprastos paslaugos „pagal poreikį“ tuo, kad teisininkų komanda tampa nuolatine verslo dalimi. Įmonė gauna nuolatinę teisės funkciją, kurią užtikrina konkretaus sektoriaus advokatas ir profesionali teisininkų komanda. Didesnėse organizacijose tai gali papildyti vidinę komandą ten, kur trūksta specializuotos kompetencijos. Mažesnėms ir augančioms įmonėms tai gali būti alternatyva atskiro teisinio skyriaus kūrimui, suteikiant prieigą prie skirtingų sričių specialistų.
„Mūsų modelyje įmonė gauna ne vieno žmogaus, o komandos kompetenciją. Pagal įmonės veiklos specifiką paskiriamas advokatas ir teisininkų komanda, kuri dirba su konkrečiu sektoriumi, seka jo aktualijas ir supranta įmonės veiklos kontekstą“, – aiškina G. Pranytė.
Komanda gali rūpintis ne tik kasdieniais teisiniais klausimais, bet ir sutarčių sistema, teisės aktų atitiktimi, derybomis, ginčų prevencija bei verslo plėtros klausimais.
Praktika rodo, kur atsiranda didžiausia rizika
G. Pranytė pateikia pavyzdį iš statybų sektoriaus: įmonės etatinio teisininko parengta dokumentacija nepakankamai apsaugojo interesus. Kilus situacijai, prireikė išorinių advokatų, kad situaciją išspręstų derybomis. Dėl trumpų terminų komandai teko dirbti intensyviai, o paslaugų kaina viršijo kelis mėnesius nuolatinio teisinio aptarnavimo kainą. Tai parodė, kad nuolatinė teisinė prevencija gali būti ne tik saugesnė, bet ir ekonomiškai racionalesnė.
Kitas pavyzdys – tarptautinė plėtra, kai ilgalaikiai klientai pradėjo prekybą automobiliais iš Korėjos. Nepakankamai įvertinę tarptautinės prekybos ir mokesčių aspektus, jie sudarė sutartis, dėl kurių teko sumokėti daugiau mokesčių. Šioje situacijoje susikerta muitai, PVM, tiekimo sutartys, logistika ir skirtingų jurisdikcijų reikalavimai, todėl vieno vietos rinkos teisininko kompetencijos gali nepakakti.
Abu pavyzdžiai rodo, kad teisinių problemų sprendimas joms jau iškilus kainuoja gerokai daugiau nei prevencija – ne tik pinigais, bet ir laiku bei įmonės reputacija.
Tarptautinė plėtra keičia ir teisinės pagalbos poreikį
Įmonėms, planuojančioms veiklą už Lietuvos ribų, teisinė rizika tampa sudėtingesnė. Skiriasi ne tik įstatymai, bet ir mokesčių sistemos, sutarčių praktika, darbo santykių reguliavimas, reikalavimai užsienio įmonėms ir verslo aplinka. Advokatų kontora „JURICA” dirba 13 jurisdikcijų. G. Pranytės teigimu, tarptautinėje plėtroje didžiausia rizika yra tai, ko įmonė nežino, kad nežino. Todėl svarbu, kad skirtingų jurisdikcijų klausimai būtų vertinami kartu, atsižvelgiant į bendrą įmonės strategiją.
Ar teisės skyriaus nuomos modelis tinka kiekvienai įmonei?
„Ne. Jeigu įmonės veikla stabili, teisiniai klausimai pasikartojantys, o artimiausiu metu neplanuojama reikšmingų pokyčių, kompetentingo vidinio teisininko gali visiškai pakakti“, – sako G. Pranytė. Teisės skyriaus nuomos modelis tampa aktualesnis, kai verslas auga greičiau nei vidinė teisinė funkcija, daugėja sudėtingų sandorių, atsiranda tarptautiniai aspektai arba reikia kelių teisės sričių specialistų. Tokį modelį gali rinktis ir startuoliai, kuriems svarbu tinkamai sutvarkyti akcininkų susitarimus ar intelektinės nuosavybės apsaugą, bet viso etato teisininko poreikis dar nėra susiformavęs. Sprendimą verta priimti ne pagal darbuotojų skaičių, o pagal tai, kiek ir kokio lygio teisinių kompetencijų verslui realiai reikia.
Nuo ko pradėti vadovui?
Prieš pasirenkant modelį, G. Pranytė rekomenduoja vadovams užduoti sau konkrečius klausimus: Kiek teisinių klausimų įmonė sprendžia per mėnesį? Kiek iš jų reikalauja specializuotos kompetencijos? Ar planuojama plėtra, veikla užsienyje? Kas perims teisinius klausimus, kai vidinis teisininkas atostogaus ar sirgs? Kiek kainuoja ne tik darbuotojas, bet ir visa jo darbo infrastruktūra bei papildomai perkamos paslaugos?
„Rekomenduočiau pradėti ne nuo klausimo, kiek kainuos vienas ar kitas modelis, o nuo klausimo, ko įmonei iš tiesų reikia. Ar vieno žmogaus kompetencijos pakaks visoms sritims? Kas užtikrins teisinę apsaugą jam nesant? Ar jis galės ne tik spręsti kilusias problemas, bet ir numatyti galimus ginčus?“, – pataria G. Pranytė.
Galutinis pasirinkimas tarp vidinio teisininko ir teisės skyriaus nuomos nėra vien klausimas apie kainą, o sprendimas, kaip įmonė nori organizuoti savo teisinę funkciją ir valdyti teisinę riziką. Vienoms įmonėms racionalesnis bus vidinis sprendimas, kitoms – išorinių specialistų komanda, dar kitoms – abiejų derinys. „Svarbiausia ne pasirinkti vieną modelį dėl to, kad jį renkasi kiti. Svarbu įvertinti, kokios teisinės kompetencijos verslui reikia šiandien, ko reikės rytoj ir kiek kainuotų tą poreikį spręsti tik tada, kai problema jau taps faktu“, – apibendrina teisininkės.
