Parduotuvė Mere

Lietuvos FNTT įšaldė pigių prekių tinklo „Mere“ ir dviejų susijusių įmonių lėšas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įšaldė Lietuvoje veikiančias „Mere“ parduotuves valdančios bendrovės „Valientė“ bei dar dviejų su Rusijos verslininku Sergejumi Šnaideriu susijusių įmonių – sandėliavimo bendrovės „Next Logistics“ ir maisto produktų prekybos įmonės „Litproduktai“ – lėšas, pranešė naujienų agentūra BNS. Tarnybos duomenimis, S. Šnaideriui netiesiogiai priklauso 79 proc. „Valientės“ akcijų ir po 74,87 proc. „Litproduktų“ bei „Next Logistics“ akcijų.

Sankcijos S. Šnaideriui paskelbtos liepos 23-iąją

Lėšų įšaldymas remiasi 21-uoju Europos Sąjungos ekonominių ir individualių sankcijų Rusijai paketu, kurį ES Taryba patvirtino liepos 23 dieną. Tą pačią dieną į sankcijų sąrašą įtrauktas S. Šnaideris – ES sprendime įvardytas kaip Rusijos milijardierius, gimęs 1966 m. birželio 16 d. Vokietijoje – „Svetofor Group“ ir „Torgservice“ grupių bendraįkūrėjas bei bendraturtis. Sankcijos pritaikytos ir jo broliui Andrejui bei motinai Valentinai Šnaideriams, taip pat „Svetofor Group“ bendraįkūrėjams ir bendraturčiams.

„Reglamente nurodomas įtraukimo motyvas: Andrejus Ivanovičius Šnaideris, Sergejus Ivanovičius Šnaideris ir Valentina Emanuilovna Šnaider yra Rusijos Federacijos verslininkai, įmonių grupės „Svetofor Group“ steigėjai ir bendraturčiai. Įmonių grupė „Svetofor Group“ Rusijos Federacijoje ir užsienyje valdo daugiau kaip 2 200 mažų kainų parduotuvių, veikiančių su prekių ženklais „Svetofor“, „Mere“ ir „MyPrice““, – rašoma FNTT rašte.

„Jų įtraukimas į sąrašą taip pat siejamas su reikšmingu grupės vaidmeniu Rusijos Federacijos vidaus ekonomikoje ir grupės vykdoma veikla Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant Krymą, Chersono, Luhansko ir Donecko sritis“, – nurodoma dokumente.

ES vertinimu, „Svetofor“ tinklas yra vienas iš penkių didžiausių maisto prekybos tinklų Rusijoje ir reikšmingai prisideda prie šalies vidaus ekonomikos, o okupuotame Kryme grupė veikia nuo 2014 metų. Sankcijų motyvuose teigiama, kad S. Šnaideris materialiai ar finansiškai remia veiksmus, kuriais pažeidžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas, suverenitetas ir nepriklausomybė. Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad būtent FNTT koordinuoja individualių sankcijų, įskaitant lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą, įgyvendinimą.

Latvija įpareigojo „Mere“ nutraukti veiklą

Analogiškas sprendimas priimtas ir kaimyninėje Latvijoje. Kaip agentūrai LETA pranešė Latvijos Finansinės žvalgybos tarnyba, dėl S. Šnaiderio netiesioginės didesnės nei 50 proc. kontrolės sankcijos taikomos bendrovei „Latprodukti“ ir „Valientės“ filialui Latvijoje, valdančiam šalies „Mere“ tinklą.

Latvijos institucija nurodė, kad šios bendrovės privalo nedelsdamos nutraukti ūkinę veiklą. Tikslinės finansinės sankcijos reiškia pareigą įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius bei draudimą atlikti mokėjimus už prekes ar paslaugas.

Ministerija tikrina, ar Šiauliuose atsidaręs tinklas „Ola“ nesusijęs su „Mere“

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi į FNTT, prašydama įvertinti, ar 21-uoju ES sankcijų paketu sankcionuoti asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ar kitais subjektais ir ar yra pagrindas taikyti jiems teisės aktuose numatytas ribojamąsias priemones.

„Delfi“ paprašius patikslinti, ministerija pridūrė, kad kreipimąsi paskatino matomi galimų sankcijų apėjimo požymiai. Redakcija sulaukė skaitytojų pastebėjimų, kad su „Mere“ savininkais ir sankcijų apėjimu galimai siejamas Šiauliuose atsidaręs prekybos tinklas „Ola“ – ministerija patvirtino, kad kreipimąsi paskatino ir šis tinklas.

„Ministerijos kreipimąsi paskatino tai, kad yra matomi požymiai galimiems sankcijų apeidinėjimams bei minimas [„Ola“] parduotuves atsidarantis prekybos tinklas“, – komentare „Delfi“ nurodė ministerija.

Liepos 27 dieną LRT skelbė, kad ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas paprašė FNTT patikrinti, ar „Ola“ gali būti su „Mere“ savininkais susijęs bandymas grįžti į Lietuvos rinką. Pats tinklas tokias sąsajas neigia: „Ola“ atstovė LRT radijui teigė, kad kuriamas panašus prekybos modelis, tačiau sąsajų su sankcionuotais asmenimis tinklas neturi.