Lietuvos gyventojai pasiekė svarbų tikslą – Dzūkijoje, Ūtos miške, bus išsaugota 22,35 hektaro brandaus pušyno. Užstato lėšos, paaukotas gyventojų per taromatus, leido įsigyti šį miško plotą. Tai jau septintas ir vienas didžiausių iniciatyvos „Keisk tarą į šlamančius“ miškų, įsigytų už paramą. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, iš viso jau saugoma 86,42 ha Lietuvos miškų.
„Kasdienybėje lengva pamiršti, kiek daug reiškia net ir maži kiekvieno mūsų žingsniai. Paprastas pasirinkimas taromate vėl virto ilgalaike dovana gamtai – 22 hektarai yra reikšmingas rezultatas, kurį sukūrė daugybė gyventojų, pasirinkusių paaukoti savo užstatą. Pavienės grąžintos pakuotės leido dar labiau išplėsti saugomų miško plotą, kuris bus paliktas bręsti natūraliai“, – teigia USAD vadovas Gintaras Varnas.
Ūtos miško sklypą už gyventojų paaukotas lėšas išpirko ir nuo neigiamos žmogaus veiklos saugos „Sengirės fondas“, bendradarbiaudamas su USAD. Miškui išpirkti skirta 117 394 eurai. Su šiuo pirkimu bus panaudota 98,51 proc. visos sukauptos paramos sumos.
Šis pirkinys papildė du „Sengirės fondo“ jau globojamus plotus Ūtos miškų masyve, kur bendras saugomas plotas dabar siekia 34,45 ha. Naujasis sklypas priskiriamas IIA miškų pogrupiui. Vietiniai dzūkai tokius miškus vadina kerpšiliais – tai sausi, šviesūs pušynai, kurių seniausioms pušims yra daugiau nei 135 metai.
Dalyje įsigyto sklypo išskirta Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė – kerpiniai pušynai, būdingi Pietų ir Pietryčių Lietuvos smėlynams. Šiai buveinei būdinga gausi kerpių danga ir šilumamėgiai vabzdžiai bei augalai, tarp jų – į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta kalninė arnika.
„Šios labai savitos Dzūkijos gamtos dalies vertę lemia visa kraštovaizdžio mozaika, bet ypač – kerpšiliai, suformuoti praeityje vykusių žemutinių miškų gaisrų. Tai yra viena jautriausių ir rečiausių mūsų miškų buveinių, pažeisti ją lengva, o atkurti – beveik neįmanoma, todėl Ūtos masyve ypač svarbu saugoti kuo vientisesnį plotą – taip daugiau erdvės paliekama natūraliems procesams ir kerpšiliams prieraišioms, šilumamėgėms rūšims. Dėkojame visiems, skyrusiems savo užstatą gamtai: kiekvienas gali didžiuotis, kad jo sprendimas padės apsaugoti ir senas pušis, ir visą nuo jų priklausomą vabzdžių, grybų bei kerpių bendriją Ūtos miške“, – sako „Sengirės fondo“ valdybos narys, botanikas dr. Mindaugas Lapelė.
Iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“ pradėta 2023 m. lapkritį. Nuo to laiko gyventojai taromatuose paaukojo 373 880 eurų, iš kurių buvo išpirkti septyni vertingi Lietuvos miškai.
„Sengirės fondas“ – 2020 m. įsteigta nevyriausybinė organizacija, sauganti senus Lietuvos miškus ir biologinę įvairovę. Fondas globoja daugiau kaip 465 ha miškų.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ administruoja vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemą Lietuvoje.
