Lietuvos ministras rugpjūčio 3 dieną, reaguodamas į didžiausią migrantų antplūdį į Ispanijos Seutos eksklavą, pareiškė, kad sienas būtina saugoti visomis turimomis nacionalinėmis priemonėmis, o jų nepakakus – pasitelkti ir kitas.
Jis taip pat sakė, kad migrantams nederėtų kurti patrauklumą didinančių sąlygų, ypač jei jos stiprinamos propagandinėmis priemonėmis. Antplūdis Seutoje sukėlė tarptautinę krizę ir Europos partnerių kritiką Madrido migracijos politikai.
Savaitgalį 21 šalies, tarp jų Lietuvos, lyderiai laišku kreipėsi į ES vadovus ir paragino Airiją, pirmininkaujančią ES Tarybai, skubiai sušaukti vidaus reikalų ministrų vaizdo konferenciją koordinuotam Europos atsakui.
Signatarai prašė nedelsiant sutelkti turimas ES priemones ir suteikti Ispanijai paramą, kad būtų atkurta veiksminga Bendrijos išorės sienos kontrolė bei užkirstas kelias tolesniems nekontroliuojamiems kirtimams. Jie įspėjo, kad masiniai neteisėti kirtimai ir migracijos instrumentalizavimas negali sudaryti įspūdžio, jog neteisėtas patekimas į ES gali virsti teisėtu pasilikimu.
Ispanijos vyriausybės duomenimis, liepos 30–31 dienomis iš Maroko į Seutą pateko apie 50–60 tūkst. migrantų. Mažiausiai 67 žmonės žuvo: dalis nuskendo, kiti žuvo spūstyje prie bangolaužio.
Rugpjūčio 1 dieną Ispanija prie jūrinės sienos su Maroku įrengė 500 metrų ilgio užtvarą. Vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska tvirtino, kad bendradarbiavimas su kaimynais leido padėtį suvaldyti per 24 valandas, o Maroką pavadino patikimu partneriu.
Ispanijos vyriausybė neigia, kad antplūdį paskatino imigrantų statuso įteisinimo programa, ir atsakomybę verčia nusikalstamoms grupuotėms. Premjeras Pedro Sánchezas teigė, kad migrantų kontrabandininkai klaidinančiai aiškino Aukščiausiojo Teismo sprendimą, o žmogaus teisių aktyvistai vienu iš antplūdį paskatinusių veiksnių laiko dezinformaciją socialiniuose tinkluose.
Iki liepos 31-osios vakaro dauguma į Seutą patekusių migrantų savanoriškai grįžo į Maroką. Europos Komisijos migracijos komisaras Magnus Brunneris pareiškė, kad nė vienas jų nepasiekė žemyninės ES dalies.
