Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) liepą pakilo 0,13 punkto iki 47,65 punkto ir nutraukė keturis mėnesius trukusį mažėjimą. Vis dėlto rodiklis liko žemiau neutralios 50 punktų ribos.
Kovą PLI buvo pasiekęs 51,15 punkto – aukščiausią šių metų lygį, tačiau iki liepos sumažėjo 3,5 punkto. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius liepos rezultatą vadino atsargiu stabilizacijos ženklu, bet pabrėžė, kad vieno mėnesio nepakanka kalbėti apie grįžimą į augimą.
Anot jo, Lietuvos gamintojų padėtį toliau lems eksporto rinkų atsigavimas, investicijų aktyvumas Europoje ir šalies konkurencingumas.
Didžiausias optimizmas liepą fiksuotas kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje – šios šakos PLI pakilo iki 63,35 punkto. Virš neutralios ribos taip pat laikėsi metalo gaminių gamyba, kurios indeksas siekė 56,65 punkto, ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba – 52,15 punkto.
Silpniausi lūkesčiai išliko chemikalų ir chemijos produktų gamyboje: PLI čia siekė 29,13 punkto ir per mėnesį smuko daugiausia – 6,6 punkto. Žemiau 50 punktų ribos liko guminių ir plastikinių gaminių, tekstilės, drabužių siuvimo bei medienos gaminių sektoriai. Maisto produktų gamybos PLI sumažėjo iki 49,6 punkto.
LPK ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė teigė, kad beveik nepakitęs bendras indeksas slepia nevienodą sektorių situaciją, todėl pramonės atsigavimas nebus vienodas.
Konfederacija artimiausių mėnesių perspektyvas sieja su Europos ekonomikos ir ypač Vokietijos pramonės atsigavimu, investicijomis bei geopolitiniu neapibrėžtumu. PLI skaičiuojamas pagal Valstybės duomenų agentūros apklausą, kurioje pramonės vadovai vertina gamybą, paklausą, atsargas ir darbuotojų skaičių.
