Vaidas Augustinavičius

Prezidento patarėjas: apie 7 proc. nedarbas Lietuvoje nėra normalus, reikia stiprinti paskatas dirbti

Apie 7 proc. siekiantis nedarbas sparčiai augančios Lietuvos ekonomikos sąlygomis nėra normalus, lapkričio 17 d. „Žinių radijui“ pareiškė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius. Jis paragino Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją peržiūrėti esamą sistemą ir ieškoti veiksmingesnių paskatų gyventojams įsidarbinti.

Patarėjas siūlo įsidarbinus laikinai išsaugoti nedarbo išmoką

V. Augustinavičiaus vertinimu, nedarbas Lietuvoje turėtų nesiekti 5 proc. arba bent jau būti mažesnis nei 6 proc. Sumažinus jį vienu ar dviem procentiniais punktais, valstybės biudžetas, patarėjo teigimu, galėtų pasipildyti šimtais milijonų eurų.

Šią naudą jis aiškino tuo, kad darbą radę nedarbo išmokų gavėjai pradėtų mokėti mokesčius, o valstybės išlaidos išmokoms mažėtų.

Viena iš jo pasiūlytų priemonių – leisti įsidarbinusiems žmonėms dar kurį laiką gauti nedarbo išmoką. Konkretaus jos mokėjimo laikotarpio ar dydžio patarėjas nenurodė. Jo teigimu, sistema turėtų užtikrinti didesnę finansinę naudą dirbančiam žmogui ir mažinti paskatas likti bedarbiu.

Prie nedarbo mažinimo V. Augustinavičius kvietė prisidėti ir verslą: daugiau investuoti į skaitmenizaciją, robotizaciją bei darbo našumą. Pasak jo, tai sudarytų galimybes mokėti didesnius atlyginimus ir pritraukti gyventojus, kurie darbo nesirenka dėl siūlomo atlygio.

Portugalijos skolos mažėjimą sieja ir su didesniu užimtumu

Kaip sėkmingą pavyzdį patarėjas pateikė pietvakarių Europos valstybę Portugaliją. Jo teigimu, per penkerius metus jos valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis sumažėjo nuo 137 iki 89,5 proc.

V. Augustinavičius šį rezultatą siejo su nedarbo sumažėjimu nuo maždaug 8 iki mažiau nei 6 proc., veiksmingu Europos Sąjungos lėšų panaudojimu ir ekonomikos skatinimu.

Oficialūs rodikliai rodo mažesnį nedarbą nei prieš metus

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 6,4 proc. Per ketvirtį jis padidėjo 0,3 procentinio punkto, tačiau buvo 0,2 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus.

Liepą–rugsėjį šalyje buvo 101,4 tūkst. bedarbių. 15–24 metų jaunimo nedarbo lygis siekė 14,9 proc.

Užimtumo tarnyba skelbė, kad spalį registruotas nedarbas padidėjo 0,3 procentinio punkto iki 8 proc., bet išliko 0,2 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus. Lapkričio 1 d. bedarbio statusą turėjo 146,2 tūkst. žmonių – 4,7 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį ir 3,6 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Spalį 3,1 tūkst. darbdavių Užimtumo tarnybos portale paskelbė 13 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai buvo 1,5 tūkst., arba 12,7 proc., daugiau nei rugsėjį.

Dar lapkričio 10 d., prieš prezidento patarėjo pasisakymą, Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė spalio sulėtėjimą apibūdino kaip įprastą sezoninį reiškinį. Ji pabrėžė, kad nedarbas išlieka mažesnis nei prieš metus, o darbuotojų samda auga.