Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo aptarta kritinė situacija dėl priedangų Lietuvos švietimo įstaigose, atskleidusi gilias sistemines problemas. Nors statistiškai didelė dalis mokyklų deklaruoja turinčios priedangas, jų realus plotas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms kelia rimtų klausimų dėl mokinių ir darbuotojų saugumo.
Viceministro Jono Petkevičiaus pristatyta analizė parodė, kad 81 proc. šalies švietimo įstaigų priedangas turi greitai pasiekiamame atstume: 48 proc. įrengtos pačiame pastate, 21 proc. – netoliese (30–150 m), o 12 proc. – šiek tiek toliau (150–300 m). Tačiau 19 proc. įstaigų neturi jokios priedangos 300 metrų spinduliu.
Didelis iššūkis yra priedangų talpa. Nors įstatymas numato, kad priedangos turėtų talpinti 60 proc. miesto ir 40 proc. kaimo gyventojų, realus priedangų plotas švietimo įstaigose šiuo metu patenkina tik apie 40 proc. bendro poreikio.
Posėdyje taip pat išryškėjo praktinio pasirengimo spragos, kurios pasireiškė per realų oro pavojaus įvykį. Buvo užfiksuota atvejų, kai paskelbus raudonąjį pavojų, kai kurios mokyklos neatidėjo atsiskaitymų ir nepervedė vaikų į saugias patalpas. Kitos įstaigos pasidavė chaosui ir prašė tėvų skubiai pasiimti vaikus, o kai kurie tėvai veikė savavališkai, taip didindami papildomą riziką.
Siekdamas spręsti ekstremalių situacijų valdymo spragas, komitetas teiks pasiūlymus dėl priedangų skaičiaus ir kokybės didinimo, finansavimo didinimo bei ekstremalių situacijų valdymo mokymų.
„Tikrai neieškom kaltų, mums visiems rūpi saugumas ir norim užsitikrinti, kad, jei įvykiai pasikartotų, viskas vyktų kaip įmanoma sklandžiau“, – sakė komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
