Kasos vėžys išlieka viena agresyviausių onkologinių ligų, kur iš 100 pacientų, kuriems diagnozuojama ši liga, po metų išgyvena apie 20-30, o po penkerių metų – tik apie 8-10. Dažniausiai tai lemia vėlyva ligos diagnostika.
Šiais metais prestižiniame žurnale „Nature Communications“ publikuoti Taivano nacionalinio universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Virškinimo sistemos tyrimo instituto mokslininkų projekto rezultatai teikia vilčių dėl proveržio ankstyvoje kasos vėžio diagnostikoje.
Tyrimo autoriai išanalizavo 478 asmenis, sergančius kasos vėžiu, ir 424 žmones, kuriems buvo didelė rizika susirgti šia liga. Rezultatai parodė, kad naudojant tik 3 klinikinius-biocheminius parametrus – paciento amžių, biožymenų CA19-9 ir aktivino A koncentracijas – bei ištyrus kraujo serumo metabolominį profilį (įskaitant mažų molekulių metabolitus ir lipoproteinus), dirbtinio intelekto (DI) modelis tiksliai atpažįsta ligą. Pasiektas AUC rodiklis yra 0,99.
AUC parodo diagnostinio testo ar DI modelio gebėjimą atskirti sergančius asmenis nuo sveikų – kuo rodiklis arčiau 1, tuo testas patikimesnis. Tai reiškia, kad sistema teisingai identifikuoja ligą beveik 99 atvejais iš 100. Lietuvos pacientų kohortoje, kuri panaudota molekulinio įrankio validacijai, modelis pasiekė labai aukštą diagnostinį tikslumą – 0,93.
„Kraujo serumo metabolominio profilio tyrimo įdiegimas į klinikinę praktiką bei dirbtinio intelekto analizė ateityje suteiktų galimybę išgelbėti daugiau gyvybių, nustatant kasos vėžį tada, kai gydymas dar gali būti veiksmingas“, – teigia projekto vadovas Lietuvoje, gydytojas gastroenterologas profesorius Juozas Kupčinskas.
Projektas tęsiamas bendradarbiaujant LSMU ir Taivano mokslininkams, integruojant sudėtingus baltymų profiliavimo (proteomikos) duomenis, siekiant dar labiau pagerinti diagnostinio modelio efektyvumą.
Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos bei Taivano Nacionalinės mokslo ir technologijų tarybos lėšomis pagal dvišalio bendradarbiavimo programą. Plačiau apie tyrimą čia.
