2026 metais Lietuvoje užfiksuota gausesnė žievėgraužio tipografo populiacija nei pernai. Per visą dauginimosi sezoną, apimant dvi kenkėjo generacijas, viena feromonine gaudykle vidutiniškai sugauta 10 394 vabalai – beveik 28 proc. daugiau nei 2025 m., kai vidurkis siekė 8 134 vabalus.
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus stebėsenos rezultatai rodo išaugusį kenkėjo aktyvumą. Tai leidžia prognozuoti, kad 2027 m. pavasarį atskirose Lietuvos vietovėse išliks padidėjusi masinio žievėgraužio tipografo dauginimosi židinių susidarymo rizika.
Daugiausia vabalų – Kauno ir Alytaus regione
2026 m. žievėgraužio tipografo populiacijos monitoringas vykdytas visoje Lietuvoje. 46 vietose eglynuose buvo iškabintos 138 feromoninės gaudyklės, kurios leido VMT specialistams stebėti kenkėjo skraidymą per dvi jo generacijas.
Didžiausia populiacija nustatyta Kauno ir Alytaus regione. Punios girininkijoje viena gaudykle vidutiniškai sugauta 22 102, Sitkūnų – 21 808, Josvainių – 20 344 vabalai.
Mažiausias kenkėjo aktyvumas fiksuotas vakarinėje Lietuvos dalyje. Varnių girininkijoje viena gaudykle vidutiniškai sugauta 3 128 vabalai.
Pavasarinė generacija – trečdaliu gausesnė nei pernai
Žievėgraužio tipografo skraidymas šiemet prasidėjo palyginti anksti – balandžio viduryje, o baigėsi įprastu laiku, rugsėjo antroje pusėje.
Pavasarinės generacijos metu viena gaudykle vidutiniškai sugauta 6 790 vabalų. Tai apie 32 proc. daugiau nei 2025 m., kai vidurkis siekė 5 134 vabalus.
Vakarų Lietuvoje kenkėjo skraidymas prasidėjo gerokai vėliau nei kitose šalies dalyse, tam įtakos turėjo pavasarį kurį laiką vyravusi žemesnė oro temperatūra. Šiame regione populiacija išliko palyginti nedidelė – gaudyklėse sugauta po 1–3 tūkst. vabalų.
Antrosios, vasarinės, generacijos metu kenkėjų skraidymas buvo ne toks intensyvus. Viena gaudykle vidutiniškai sugauta 3 584 vabalai. Vis dėlto didesnis aktyvumas išsiskyrė Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje: Dubravos girininkijoje sugauta vidutiniškai 7 012, Biržų – 6 945 vabalai vienoje gaudyklėje.
2027 m. išlieka padidėjusi rizika
Atsižvelgiant į šių metų stebėsenos rezultatus, 2027 m. pavasarį kai kuriose Lietuvos vietovėse išlieka padidėjusi masinio žievėgraužio tipografo dauginimosi židinių susidarymo rizika. Todėl itin svarbu stebėti eglynų būklę ir laiku nustatyti naujus kenkėjo apniktus medžius.
Žievėgraužis tipografas yra vienas pavojingiausių eglynų kenkėjų. Masinio dauginimosi metu jis gali per trumpą laiką apnikti ir pražudyti didelius eglynų plotus. Ypač pažeidžiami nusilpę, vėjo ar kitų veiksnių pažeisti medžiai, tačiau susidarius palankioms sąlygoms kenkėjas gali pulti ir sveikus medžius.
Lietuvos miškininkams šio kenkėjo grėsmė gerai žinoma: 1994-1997 m. masinio žievėgraužio tipografo išplitimo metu žuvo apie 80 proc. Lietuvos eglynų. Tuomet aktyvūs miškininkų veiksmai ir laiku vykdyti sanitariniai kirtimai padėjo sustabdyti dar didesnius nuostolius.
Svarbu žinoti, kad žievėgraužių jau apniktų medžių išgelbėti nebeįmanoma. Tačiau laiku aptikus kenkėjo židinius ir pašalinus apniktus medžius – juos išvežus iš miško arba nužievinus, kol nauja vabalų generacija dar neišsivystė ir neišplito, – galima sumažinti tolesnio kenkėjo plitimo riziką ir apsaugoti kitus medžius.
Todėl 2026 m. stebėsenos duomenys yra svarbus signalas miškininkams: artėjant 2027-ųjų pavasariui būtina išlikti budriems, atidžiai stebėti eglynus ir reaguoti į pirmuosius kenkėjo plitimo požymius.
