Moksleivių socialinės-pilietinės veiklos tvarka tobulinama: daugiau lankstumo ir aiškumo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia derinti siūlymus, kuriais siekiama atnaujinti ir patobulinti mokinių socialinės-pilietinės veiklos organizavimo bei įgyvendinimo tvarką bendrojo ugdymo mokyklose. Siūlymai parengti reaguojant į švietimo bendruomenės keliamus klausimus dėl šiuo metu galiojančios tvarkos, kurioje pasigendama lankstumo, aiškių taisyklių ir bendrų vertinimo kriterijų.

„Norime užtikrinti aiškumą mokykloms ir sudaryti sąlygas tokioms socialinėms-pilietinėms veikloms, kurios būtų išties prasmingos, naudingos ir padedančios augti jaunoms atsakingoms asmenybėms. Kitaip tariant, veikla turi būti ne dėl pliusiuko ar galvosūkis tėvams, bet natūrali mokinio ugdymo dalis“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Ministerija peržiūri bendruosius ugdymo planus ir numato, jog atnaujinant juos, bus mažinamas minimalus privalomas socialinės-pilietinės veiklos valandų skaičius vidurinio ugdymo pakopos (11–12 arba III-IV gimnazijos klasės) mokiniams – nuo 70 val. per dvejus mokslo metus iki 40 val. Taip pat bus didesnis dėmesys skiriamas jaunesniems mokiniams, įvertinus tai, kad jiems savanoriauti už mokyklos ribų yra sudėtingiau. Naujuoju projektu siūloma numatyti didesnį pačių mokyklų įsitraukimą į veiklų organizavimą, aiškiau kalbėtis apie šios veiklos prasmę ir pasiūlyti labiau struktūruotas veiklas bei pagalbą jas vykdant.

Naujuoju projektu siūloma pagal mokinių amžių diferencijuoti, kur vaikai gali atlikti socialinę-pilietinę veiklą. 5-ų klasių mokiniai veiklas galėtų atlikti tik mokyklos aplinkoje, pvz., organizuodami jaunesniems mokiniams popietes. 6–8 klasių mokiniai taip pat veiktų tik mokyklos aplinkoje, bet jau galėtų vykdyti ir individualias iniciatyvas, pvz., organizuoti sveikos gyvensenos dienas. Jaunesni nei 14 m. mokiniai socialinę-pilietinę veiklą galėtų atlikti ir individualiai už mokyklos ribų, bet su tėvų palyda. Vyresnieji – devintokai, dešimtokai ir gimnazistai – veiklas galėtų atlikti individualiai mokykloje ir (arba) už jos ribų, įsitraukdami į įvairių organizacijų siūlomas veiklas ar projektus.

Siūloma tiksliai apibrėžti socialinės-pilietinės veiklos įgyvendinimo žingsnius ir visą laiką, kurį mokinys skiria šiems žingsniams, įskaityti kaip socialinę-pilietinę veiklą, įskaitant ir pasiruošimo laiką. Ugdymo proceso pabaigoje bus nurodomas bendras visų mokinio surinktų valandų skaičius.

Mokiniai socialinę-pilietinę veiklą galės vykdyti visų atostogų metu. Vasaros atostogų metu atliktas darbas bus įskaitomas į aukštesnėje klasėje reikalingą atlikti valandų skaičių, jei mokinys yra surinkęs reikiamą valandų skaičių iki einamų metų ugdymo proceso pabaigos. Jau 2025–2026 mokslo metų vasarą atliktos veiklos galėtų būti įskaitytos ateinančiais mokslo metais.

Nors būrelių lankymas nėra įskaitomas kaip socialinė veikla, siūloma, kad jei mokinys konkursuose, varžybose, parodose, koncertuose ar minėjimuose dalyvauja kaip atlikėjas, žaidėjas ar pranešėjas, pateikus tai patvirtinantį dokumentą, ši veikla bus įskaityta kaip socialinė-pilietinė. Už tokio dalyvavimo faktą bus skiriama viena valanda.

Su pakeitimo projektu galima susipažinti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Kviečiama švietimo bendruomenę ir suinteresuotus asmenis teikti pastabas bei pasiūlymus elektroniniu paštu iki birželio 15 d.