Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad ne visada visas anksčiau suformuotas valstybinės žemės sklypas parduodamas ar išnuomojamas jame esančių statinių savininkui. Sprendžiant dėl valstybinės žemės pardavimo ar nuomos ne aukciono būdu, nustatoma, koks žemės plotas yra būtinas ir pakankamas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį.
Kitos paskirties valstybinę žemę ne aukciono būdu gali įsigyti joje esančių statinių ar įrenginių savininkai, kai žemė reikalinga šiems statiniams eksploatuoti. Ne aukciono būdu išsinuomoti tokį žemės sklypą ar jo dalį gali asmenys, kuriems jame esantys savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai priklauso nuosavybės teise arba yra jų nuomojami. Ne aukciono būdu gali būti nuomojami ir tam tikri sklypai, kuriuose yra apleistų statinių, taip pat kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.
Kiekvienu atveju vertinama, ar egzistuoja įstatyme nustatytas pagrindas žemę parduoti ar išnuomoti be aukciono.
Kaip nustatomas reikalingas žemės plotas?
Parduodamas ar išnuomojamas ne visada visas anksčiau suformuotas sklypas, o tik toks žemės plotas, kuris pagal teisės aktų nustatytus kriterijus yra būtinas ir pakankamas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, nustato, kad statiniams eksploatuoti parduodamas ar išnuomojamas būtinas ir pakankamas žemės plotas. Jo dydis nustatomas vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika.
Pagal patvirtintą metodiką, bazinis mažiausias žemės sklypo plotas apskaičiuojamas sudedant statinio užimamą plotą ir jam prižiūrėti, prieiti bei privažiuoti reikalingą plotą. Priežiūrai reikalingas plotas apskaičiuojamas pagal statinio užimamą plotą: kuo didesnis statinys, tuo didesnis koeficientas taikomas. Apskaičiuotas plotas tam tikrais atvejais gali būti didinamas, jeigu didesnio ploto poreikį pagrindžia realus žemės naudojimas statiniui eksploatuoti ir tai neprieštarauja kitiems teisės aktų reikalavimams.
Kai viename sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai, kuriems žemės reikia atskirai, nustatomos kiekvienam statiniui būtinos žemės sklypo dalys. Nuo 2026 m. liepos 1 d. metodikoje aiškiau apibrėžta ir tai, kada tokio dalių plano nereikia, pavyzdžiui, kai statiniai priklauso tam pačiam savininkui ar nuomininkui ir naudojami tai pačiai veiklai.
Svarbu žinoti, kad vertinamas ne tik anksčiau suformuotas žemės sklypo plotas, bet ir faktinis jo naudojimas. Jeigu anksčiau suformuotas žemės sklypas yra didesnis negu pagal metodiką apskaičiuotas būtinas plotas, prieš jį parduodant ar išnuomojant vertinama, ar didesnė teritorija iš tiesų naudojama statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Vertinimui atlikti naudojami ortofotografiniai ir kiti erdviniai duomenys, techninės apskaitos dokumentai bei patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys.
Gavus prašymą įsigyti ar išsinuomoti sklypą be aukciono, įvertinami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, o teisės aktuose nustatytais atvejais atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Jo metu vertinama, ar statinį galima naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį ir koks žemės plotas būtinas jam eksploatuoti.
Jei nustatoma, kad valstybinės žemės sklypas yra didesnis, nei būtina jame esantiems statiniams eksploatuoti, jo visas plotas negali būti parduodamas ar išnuomojamas. Tas pats taikoma, kai nėra duomenų, kad sklype esantys statiniai ar įrenginiai skirti pagrindiniams, savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams tarnauti. Tokiu atveju prašymą pateikusiam asmeniui per 5 darbo dienas pranešama, kad reikia parengti teritorijų planavimo dokumentą arba žemės valdos projektą ir pertvarkyti valstybinės žemės sklypą. Jame turi būti suprojektuotas tik toks plotas, kuris reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti. Dokumentai rengiami ir sklypo pertvarkymas atliekamas asmens, pageidaujančio pirkti valstybinę žemę, iniciatyva ir lėšomis.
NŽT primena, kad prašymus dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo reikėtų teikti per Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Sistema pagal žemės sklypo vietą automatiškai parenka valstybinės žemės patikėtinį: dėl miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės nuomos prašymas nukreipiamas savivaldybei, o dėl kaimiškosiose vietovėse esančios valstybinės žemės nuomos ir visais atvejais dėl pardavimo – NŽT. Per ŽIS taip pat galima stebėti prašymo nagrinėjimo eigą ir gauti su juo susijusius pranešimus.
