Ne finansų įmonių ir namų ūkių kreditavimas 2025 m. IV ketvirtį išliko labai spartus – Lietuva išsiskyrė tarp euro zonos šalių

Ne finansų įmonių ir namų ūkių kreditavimas 2025 m. IV ketvirtį išliko labai spartus – Lietuva išsiskyrė tarp euro zonos šalių. Spartus skolinimasis nedarė spaudimo palūkanų normoms, kurios iš esmės nepasikeitė. Anksčiau didėjusi paskolų su fiksuotomis palūkanų normomis dalis vėl pradėjo mažėti. Nors naujų paskolų palūkanos išlieka stabilios, gyventojai ir toliau mažina skolinimosi kaštus refinansuodami ir persiderėdami jau turimas paskolas. Indėlių segmente ir toliau stebima palaipsniui mažėjanti terminuotųjų indėlių dalis.

Komentuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas

Ne finansų įmonių ir namų ūkių kreditavimas 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį tebebuvo itin spartus

Būsto paskolų portfelis 2025 m. paaugo daugiau nei per ankstesnius metus (žr. 1 pav. ir 1 lentelę) ir siekia aukščiausią lygį nuo 2009 m. kovo mėn. Kreditavimo ne finansų įmonėms ir Lietuvos namų ūkių vartojimui metinis augimas 2025 m. gruodžio mėn. šiek tiek sumažėjo nuo rugsėjo mėn. pasiekto piko, tačiau vis dar yra istoriškai aukšto lygio (siekia atitinkamai 16,7 ir 18,6 %). Pagal kreditavimo apimtį Lietuva išsiskiria iš kitų euro zonos šalių – metinis paskolų portfelio ne finansų įmonėms augimas didžiausias, o būsto paskolų – antras pagal dydį (žr. 2 pav.).

Suaktyvėjusį kreditavimą rodo ir paskolų srauto pokyčiai. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį paskolų srautai tiek gyventojams, tiek įmonėms buvo maždaug pusantro karto didesni nei prieš metus. Vis dėlto gruodžio mėn. paskolų srauto metinis augimas šiek tiek sulėtėjo ir įmonėms sudarė 36, o gyventojams – 49 proc.

Tikrųjų naujų paskolų palūkanų normų tendencijos tebebuvo gana stabilios, o paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis dalis ėmė mažėti

Tiek būsto paskolų, tiek paskolų ne finansų įmonėms palūkanų normos reikšmingai nesikeitė (žr. 3 pav. ir 2 lentelę). Nesikeičiant Europos Centrinio Banko (ECB) pagrindinėms palūkanų normoms ir tarpbankinėms EURIBOR palūkanų normoms, kreditavimo palūkanų normos taip pat reikšmingai nekito, tačiau buvo aukštesnio lygio nei vidutiniškai euro zonoje (gruodžio mėn. šis skirtumas sudarė 0,34 proc. p. namų ūkiams ir 1,05 proc. p. ne finansų įmonėms, žr. 3 pav.). Tai galėjo lemti didesnė koncentracija Lietuvos bankų sektoriuje.

2025 m. gegužės mėn. įsigaliojus reikalavimui bankams siūlyti būsto paskolas tiek su kintamosiomis, tiek su ne trumpiau kaip 5 m. fiksuotosiomis palūkanų normomis, pastarųjų dalis bendrame paskolų sraute buvo išaugusi, tačiau 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį vėl sumažėjo (žr. 4 pav.). Nuo reguliavimo įsigaliojimo fiksuotosiomis ir kintamosiomis palūkanų normomis suteiktų paskolų palūkanų normų lygiai supanašėjo.

Bendra paskolų refinansavimo ir persitarimų apimtis jau siekia beveik penktadalį būsto paskolų portfelio

Refinansavimo ir persitarimų apimtis reikšmingai padidėjo priėmus Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimus nuo 2025 m. vasario mėn. Nors 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį apimtis sumažėjo, bendra jų dalis jau sudaro 18 proc. viso paskolų portfelio (žr. 5 pav.). Per 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį gyventojai persitarė dėl 375 mln. Eur, o refinansavo – 43 mln. Eur vertės paskolų.

Įvedus šiuos pakeitimus, vartotojai, persitariantys dėl paskolos sąlygų, maržą susimažina vidutiniškai 0,33, o refinansuodami paskolą – 0,46 proc. punkto. Tai reiškia, kad per paskolos laikotarpį vidutiniškai jie sutaupys atitinkamai apie 3,7 ir 6,8 tūkst. Eur, o visi kartu – atitinkamai 137 mln. ir 19 mln. Eur.   

Terminuotųjų indėlių dalis Lietuvos indėlių struktūroje ir toliau mažėjo

Namų ūkių terminuotieji indėliai 2025 m. paskutinį ketvirtį sudarė 28 proc. visų indėlių (žr. 6 pav.). Ši dalis iš lėto mažėjo (sausio mėn. sudarė 32 %) sumažinus ECB pagrindines palūkanų normas ir bankams atitinkamai siūlant mažesnes indėlių palūkanų normas.

Nors terminuotųjų indėlių dalis panaši kaip visoje euro zonoje, tačiau joje namų ūkiai reikšmingą lėšų dalį laiko įspėjamojo laikotarpio indėliais (Lietuvoje beveik nelaiko), kurių palūkanų normos dažnai nedaug skiriasi nuo terminuotųjų indėlių.

Anksčiau mažėjusios terminuotųjų indėlių palūkanų normos, metų pabaigoje reikšmingai nepakito ir yra artimos 2 proc. lygiui (žr. 3 lentelę).

1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis

(procentais)