Nepalo ir Kinijos gelbėtojai rugpjūčio 29-ąją tęsė tūkstančių dingusių žmonių paiešką po to, kai ledo, uolienų, purvo ir vandens srautas nusiaubė Himalajų slėnius abipus sienos. Naujausiais duomenimis, Nepale ir Kinijos valdomame Tibete žuvo mažiausiai 633 žmonės, o dar 2 980 nerasta.
Dingusiųjų sąrašas išaugo beveik iki 3 tūkstančių
Katastrofa prasidėjo rugpjūčio 26 dieną ir nusiaubė Gjirongo–Rasuvos pasienio perėjos apylinkes tarp Tibeto ir Nepalo. Į cunamį panaši vandens ir sąnašų banga nušlavė prie upių buvusias gyvenvietes bei apgadino didelius energetikos infrastruktūros objektus.
Rugpjūčio 28-ąją buvo pranešta apie daugiau kaip 2 400 dingusių žmonių ir 623 rastus žuvusiųjų kūnus. Vėliau paskelbtais duomenimis, Nepale žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 626, o dingusiųjų – iki 2 426. Tibeto valdžia nurodė septynis žuvusiuosius ir 554 dingusiuosius.
Sudėjus abiejų šalių duomenis, nelaimė pareikalavo mažiausiai 633 gyvybių, o nerastų žmonių skaičius išaugo iki 2 980. Tačiau bendro tarpvalstybinio sąrašo nėra, todėl dalis įrašų gali dubliuotis.
Indijoje iš upių, tekančių iš Nepalo, taip pat ištraukti septyni kūnai, laikomi šios katastrofos aukomis. Manoma, kad vanduo dalį žuvusiųjų galėjo nunešti toli pasroviui.
Tarp dingusiųjų buvo 777 užsieniečiai – 517 Nepale ir 260 Tibete. Sąrašuose taip pat yra keliautojų ir piligrimų, vykusių į Tibete esantį šventąjį Kailašo kalną.
Nepalo nelaimių valdymo tarnyba papildomai įtraukė 933 hidroelektrinių darbuotojus. Rasuvos rajone esančios hidroelektrinės „Upper Trishuli-1“ tunelyje, gelbėtojų vertinimu, tebebuvo įstrigę daugiau kaip 100 žmonių. Paiešką ten sunkino 1,2–1,5 metro storio purvo sluoksnis.
Gelbėtojai išgabeno tūkstančius žmonių
Iš „Upper Trishuli-1“ teritorijos į saugią vietą buvo išgabenta apie 350 darbuotojų ir aplinkinių gyventojų. Iš viso Nepale iki rugpjūčio 29 dienos išgelbėta daugiau kaip 3 700 žmonių.
Tibeto valdžia pranešė evakavusi 555 turistus ir 499 Kinijos gyventojus. Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ taip pat paskelbė, kad Gjirongo apylinkėse buvo išgelbėti du vietos kaimų gyventojai. Informacija apie nelaimę Tibeto pusėje daugiausia remiasi Kinijos valdžios šaltiniais.
Dideli sugriovimai nutraukė maisto ir vandens tiekimą nelaimės zonoje, todėl gelbėtojai skubėjo išgabenti likusius gyventojus. Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija apskaičiavo, kad skubios pagalbos gali reikėti mažiausiai 93 tūkst. žmonių.
Išgyvenęs Buddhi Ram Dangolis pasakojo, kad visos prie upės buvusios gyvenvietės buvo nuplautos ir „nieko neliko“. Samjhana Thing rugpjūčio 29-ąją jau tris dienas laukė žinių apie dingusį brolį. Ji sakė nieko nežinanti, bet vis dar besitikinti, kad brolis yra saugioje vietoje.
Naujo potvynio grėsmė privertė komandas trauktis
Paieškos darbus komplikavo po nuošliaužos susidaręs užtvankinis ežeras. Rugpjūčio 27-osios rytą jame buvo susikaupę apie 2 mln. kubinių metrų vandens, o per kitas tris dienas prognozuotas dar maždaug 3 mln. kubinių metrų pritekėjimas.
Gavusi pranešimą apie naują vandens proveržį Tibeto pusėje, Nepalo policija paragino gelbėtojus nedelsiant trauktis į saugią vietą. Policijos atstovas Abi Narayanas Kafle vėliau patikslino, kad operacija nebuvo nutraukta, nors gelbėtojų komandos laikinai keitė savo pozicijas.
Kinija dėl naujo potvynio pavojaus laikinai sustabdė paiešką labiausiai nuniokotame Gjironge. Vėliau valdžia paskelbė, kad grėsmė sumažėjo: iki rugpjūčio 28-osios vakaro ežero vandens lygis nuo aukščiausio taško buvo nukritęs apie 10 metrų.
