Netikėtai sugedęs automobilis, sveikatos problemos ar kitos nenumatytos išlaidos gyventojus neretai pastūmėja skolintis skubotai ir neapgalvotai – neįvertinus skirtingų kredito bendrovių pasiūlymų, neskaičius paskolos sutarties sąlygų ar net kritiškai neįvertinus skolintojo patikimumo. Tokiose situacijose sprendimus dažniau lemia baimė ir noras kuo greičiau „užgesinti problemą“. Būtent todėl netikėtos išlaidos tampa ne tik finansiniu, bet ir psichologiniu iššūkiu.
Tomas Bataitis, atsakingo skolinimosi platformos „Credit24“ vadovas, sako, kad finansinių sprendimų priėmimas emocijų įkarštyje gali būti labai pavojingas. Didėjant finansinių apgaulių mastui nelegalūs kreditoriai pasinaudoja žmonių išgąsčiu ir polinkiu sprendimus priimti pernelyg negalvojus, siūlo greitas, bet dažnai rizikingas paskolas.
„Susidūrus su netikėtomis išlaidomis susijaudinti ar net supanikuoti labai žmogiška. Tačiau nereikia pamiršti, kad daugeliu gyvenimo atvejų viena kita valanda ar net diena nieko nepakeis. Labai svarbu stabtelėti, įvertinti kreditoriaus patikimumą, perskaityti sutarties sąlygas ir priimti sprendimą remiantis faktais, o ne baime ar skubėjimu. Tai yra kertinis momentas, nuo kurio priklauso ilgalaikis finansinis saugumas“, – sako „Credit24“ vadovas.
T. Bataitis teigia, kad tvariausias būdas susitvarkyti su netikėtomis išlaidomis – palaipsniui kaupti finansinę atsargą. Net nedidelė suma, padengianti vieno–trijų mėnesių būtinąsias išlaidas, gali ženkliai sumažinti stresą ir padėti priimti ramų, apgalvotą finansinį sprendimą.
Reikia skirti išgąstį ir realią grėsmę
Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pastebi, kad žmogus impulsyviai elgiasi tuomet, kai jaučiasi nesaugus, jį apima baimės jausmas.
„Netikėtos išlaidos dažnai sukelia ne tik finansinį nepatogumą, bet ir įvairias vidines mintis – „aš nesusitvarkau“, „man gresia pavojus“. Tokiose situacijose sprendimus dažniausiai priima ne racionali mūsų dalis, o emocinė – tai, ką psichologijoje vadiname gynybine reakcija. Pats impulsyvumas nėra blogai, jis evoliuciškai padėjo mums išgyventi. Tačiau finansų srityje impulsyvūs sprendimai dažnai kyla ne iš realaus poreikio, o iš noro kuo greičiau numalšinti vidinę įtampą. Skolinimasis tuomet tampa ne finansiniu sprendimu, o emociniu trumpalaikiu „pleistru“. Kai tais „pleistrais“ apsiklijuojam, ateina laikas, kuomet neatlaikom, ir visus juos atklijuoti tampa emociškai sunku“, – teigia E. Siudikas.
Priimti impulsyvius sprendimus, anot jo, dažniausiai paskatina finansinis išgąstis – momentinė emocinė reakcija.
„Jis dažnai atrodo kaip katastrofa, nors realiai situacija gali būti valdoma. Ilgalaikė finansinė grėsmė – tai jau struktūrinė problema, reikalaujanti plano, laiko ir aiškių bei nuoseklių sprendimų. Kai žmogus supainioja šias dvi būsenas, jis ima elgtis chaotiškai: skuba, nesvarsto, pasitiki bet kuo, kas žada greitus sprendimus. Tai didina nerimą, silpnina pasitikėjimą savimi ir atveria kelią ne tik neapgalvotam skolinimuisi, bet net ir finansiniams sukčiams. Psichologiškai tai labai varginanti būsena, nes žmogus gyvena nuolatinėje vidinėje įtampoje“, – dėsto psichologas.
Kaip suvaldyti emocijas?
E. Siudikas sako, kad finansinių sprendimų nereikėtų priimti emocinio piko metu. Pirmas žingsnis – sustoti ir apgalvoti, ar baimės jausmas iš tiesų yra pagrįstas.
„Net viena para be sprendimo gali stipriai sumažinti emocinį krūvį. Svarbu sau aiškiai įvardinti: „aš jaučiu baimę, bet tai dar nėra sprendimas“, – pataria specialistas.
Antras žingsnis, anot E. Siudiko – grįžti į realybę: aiškiai įsivardinti, kiek trūksta, kokios yra alternatyvos, ką galima atidėti, su kuo pasitarti.
„Brandus finansinis sprendimas gimsta ne iš vidinio spaudimo, o iš aiškumo. Na ir trečia, svarbu prisiminti, kad pinigai nėra mūsų vertės matas. Pinigai mūsų gyvenime skirti vidinės laisvės pojūčiui ir galimybėms realizuoti save. Padėti ir kurti saugumo jausmą aplinkiniams, šeimos nariams. Jeigu juos naudosim savęs iškėlimui ir vidinių „žaizdų“ slėpimui – bus daug skubotų ir skaudžių finansinių sprendimų“, – pabrėžia pašnekovas.
Ko nepamiršti nusprendus skolintis
T. Bataitis atkreipia dėmesį, kad emocijas nuvijus į šalį ir vis dėlto nusprendus imti paskolą labai svarbu nepamiršti kelių paprastų, tačiau būtinų taisyklių.
Pirmoji – pasirinkti oficialiuose Lietuvos banko kredito paslaugas teikiančių bendrovių sąrašuose esančias įmones. Tik tokiu atveju galėsite būti tikri, kad kreditorius laikosi įstatymų ir veikia sąžiningai, o klientai yra saugūs.
Antra, pasak jo, būtina atidžiai skaityti paskolos sutarties sąlygas ir kilus bet kokioms abejonėms kiekvieną punktą detaliai aptarti su paskolas išduodančia bendrove.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, jei įmonė prašo iš anksto sumokėti įvairius su paskolos administravimu susijusius mokesčius. Patikimi kreditoriai taip nesielgia – įprastai visus mokesčius įtraukia į paskolos sumą ir ji padalijama per mėnesines įmokas“, – pabrėžia bendrovės vadovas.
Galiausiai, pasak jo, labai svarbu įvertinti pasiūlymą – kokį paskolos grąžinimo terminą siūlo kreditorius, kokio dydžio palūkanas reikės mokėti.
„Jokiu būdu negalima pasitikėti kreditoriais, kurie skatina skolintis kuo didesnę sumą ir atsakingai nevertina kliento kredito istorijos, finansinės situacijos. Mes paskolas vertiname itin atsakingai – atsižvelgiame į kliento finansines galimybes ir orientuojamės į ilgalaikį mokumą, o ne trumpalaikius rezultatus ir sprendimus“, – tvirtina T. Bataitis.
„Credit24“ užsakymu praėjusiais metais atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad didžiausią pasitikėjimą lietuviams kelia įmonės, turinčios aiškų kainodaros modelį be paslėptų mokesčių, ilgametę patirtį rinkoje – sektoriuje veikiančios ilgiau nei 5 metus bei tos, apie kurias galima rasti teigiamų atsiliepimų internete. Svarbus skolinimosi kriterijus – ir rekomendacijos iš pažįstamų, šeimos narių ar specialistų.
Svarbiausias kriterijus vertinant finansines kreditorių pasiūlymų sąlygas yra palūkanų norma ir mėnesinės įmokos dydis.
