Norvegijos vyriausybė ketina siūlyti parlamentui 2027 metais Ukrainai skirti 85 mlrd. Norvegijos kronų, arba apie 9,2 mlrd. JAV dolerių. Tokį planą Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre rugpjūčio 23 dieną Kyjive pristatė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Didžioji paramos dalis atitektų karinėms reikmėms
Planuojama, kad 2027 metų parama būtų tokio pat dydžio kaip ir 2026-aisiais. J. G. Støre šią sumą pavadino rekordine, tačiau galutinį sprendimą dar turės priimti Norvegijos parlamentas – Stortingas.
Lėšos būtų skiriamos per Norvegijos ilgalaikės paramos Ukrainai Nanseno programą ir naudojamos karinėms, civilinėms bei humanitarinėms reikmėms. Didžiąją dalį numatoma skirti karinei pagalbai, įskaitant ginkluotės ir kitos produkcijos pirkimą iš Ukrainos gynybos pramonės. Tikslus karinei ir civilinei paramai numatomų lėšų santykis kol kas nepaskelbtas.
2026 metais iš tokių pačių 85 mlrd. kronų Norvegija 70 mlrd. skyrė karinei paramai, o likusius 15 mlrd. – civilinei ir humanitarinei pagalbai. Civilinės paramos plane 4,8 mlrd. kronų buvo numatyta Ukrainos energetiniam saugumui, 3,5 mlrd. – humanitarinei pagalbai, dar 4 mlrd. – šalies biudžetui ir atstatymui.
Zelenskis paskelbė apie 27 mlrd. dolerių trūkumą
V. Zelenskis per susitikimą Kyjive pareiškė, kad Ukrainos Gynybos ministerijai 2026 metais trūksta 27 mlrd. JAV dolerių. Pasak prezidento, spraga atsirado todėl, kad pirmąjį pusmetį buvo panaudota dalis antrajai metų pusei numatytų pinigų, be kita ko, dronų gamybai ir kitoms gynybos reikmėms.
Iš trūkstamos sumos 8–10 mlrd. dolerių reikia iš anksto, kad būtų galima užsitikrinti ginklų, oro gynybos priemonių ir patenkinti kitas 2027 metų sausio bei vasario reikmes. Dar beveik 20 mlrd. dolerių, anot V. Zelenskio, būtini karių atlyginimams, išmokoms žuvusiųjų šeimoms ir kitoms finansavimo kryptims.
Ukrainos prezidentas paragino paankstinti antrąją išmokų dalį iš Europos Sąjungos 90 mlrd. eurų paskolos ir kartu ieškoti galimybių Ukrainos naudai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.
ES paskola skirta Ukrainos 2026–2027 metų poreikiams. Preliminariai 60 mlrd. eurų numatyta gynybos pirkimams, o 30 mlrd. – biudžeto paramai. Europos Komisija birželio 25 dieną išmokėjo pirmąją 3,2 mlrd. eurų įmoką, o birželio 30-ąją skyrė dar 3,9 mlrd. eurų dronams pirkti.
Šiaurės ir Baltijos šalys žada stiprinti oro gynybą
J. G. Støre Kyjive lankėsi Ukrainos nacionalinės vėliavos dieną kartu su kitais Šiaurės ir Baltijos aštuoneto lyderiais. Šiai grupei priklauso Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija ir Švedija.
Šių valstybių vadovai įsipareigojo padėti Ukrainai pasirengti žiemai, apsaugoti ir atkurti energetikos infrastruktūrą bei siekti papildomų oro gynybos pajėgumų, įskaitant balistinių raketų gaudykles.
Rugpjūčio 24 dieną Kyjive taip pat numatytas Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovaujamos Ukrainą remiančių valstybių Norinčiųjų koalicijos susitikimas. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas atvyko jam bendrai pirmininkauti ir aptarti tolesnės paramos Ukrainai.
Nuo 2022 metais Rusijos pradėtos plataus masto invazijos Ukraina savo ekonomikai ir kariuomenės pajėgumams palaikyti yra gavusi dešimtis milijardų dolerių užsienio paramos.
