Norvegijos irklavimo legenda, dukart olimpinis čempionas Olafas Tufte mirė liepos 21 dieną Oslo Rikshospitalet ligoninėje. Jam buvo 50 metų.
Šeimos pranešimu, O. Tufte pirmadienį, liepos 20 dieną, apie 15 valandą buvo rastas be sąmonės savo ūkyje „Tufte Gård“. Medikai nedelsdami pradėjo gaivinimą, o sportininkas sraigtasparniu nugabentas į Oslo ligoninę, kur kitą dieną mirė.
Šeima nurodė, kad įvykio liudininkų nebuvo ir nėra įtarimų, jog tai galėjo būti nelaimingas atsitikimas darbe. Šeimos atstovas Peras Eftangas papildomų komentarų neteikė.
O. Tufte paliko žmoną Ainą ir du vaikus. Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre jį pavadino vienu svarbiausių šalies sporto didvyrių, iškiliu irkluotoju bei pavyzdžiu daugeliui.
Irkluotojas olimpinėse žaidynėse dalyvavo septynis kartus – nuo Atlantos 1996 metais iki Tokijo žaidynių 2021-aisiais. Jis liko vieninteliu norvegu, pasiekusiu septynių olimpinių startų ribą.
Vienvietėje valtyje O. Tufte iškovojo olimpinius aukso medalius 2004 metais Atėnuose ir 2008 metais Pekine. 2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse jis su Fredriku Bekkenu pelnė sidabrą porinėje dvivietėje, o 2016 metais Rio de Žaneire su Kjetilu Borchu laimėjo bronzą.
Pasaulio čempionu vienvietėje valtyje jis tapo 2001 ir 2003 metais. Per karjerą norvegas iškovojo keturis olimpinius ir šešis pasaulio čempionatų medalius.
Irkluoti O. Tufte pradėjo tik būdamas 17 metų, kai įstojo į Horteno irklavimo klubą. Sportinę karjerą jis baigė Tokijo olimpinėse žaidynėse, būdamas 45 metų ir irkluodamas vyrų keturvietėje.
2021 metais „World Rowing“ jam skyrė Thomaso Kellerio medalį – aukščiausią individualų irklavimo apdovanojimą. 2024 metų Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse O. Tufte treniravo irklavimo sidabrą iškovojusią Birgit Skarstein.
Be sporto jis vadovavo šeimos ūkiui, savanoriavo ugniagesiu, plėtojo betono įmonę, drabužių ženklą „Tufte Wear“ ir alaus daryklą.
