Nuo 2030 m. sausio 1 d. Europos Sąjungoje bus draudžiama pateikti rinkai dalį vienkartinių plastikinių pakuočių, tarp jų – restoranų padažų ir pagardų porcijų indelius bei viešbučių šampūno buteliukus. Verslas teigia jau besiruošiantis pokyčiams, tačiau dalis sektoriaus prašo daugiau laiko alternatyvoms sukurti.
Restoranai ir viešbučiai atsisakys mažų plastikinių pakuočių
Reglamentas apims maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose naudojamas vienkartines plastikines atskirų porcijų pakuotes padažams, pagardams, cukrui, kavos grietinėlei ir konservams. Išimtys numatytos išsineštiniam paruoštam maistui bei individualiai priežiūrai gydymo įstaigose.
Viešbučiuose nebegalės būti naudojami vienkartiniai individualiam užsakymui skirti šampūno, rankų ir kūno losjono buteliukai bei muilo pakeliai. Aplinkos ministerija nurodė, kad reikalavimai bus įgyvendinami palaipsniui, todėl verslui paliekama laiko investuoti į pakuočių ir procesų pritaikymą.
„Hesburger“ komunikacijos ir tarptautinės rinkodaros direktorė Ieva Salmela teigė, kad padažų ir kai kurių kitų produktų plastiko turinčios pakuotės bus keičiamos alternatyvomis, nors galutiniai sprendimai dar nepriimti. „McDonald’s Lietuva“ Baltijos šalių komunikacijos vadovė Maija Leonarda sakė, kad bendrovė palaiko atliekų mažinimo tikslą, bet kartu su CPIC koalicija prašo daugiau laiko poveikiui įvertinti ir praktiškai pritaikomoms alternatyvoms sukurti.
„McDonald’s“ nurodė plastiką naudojanti tik ribotais atvejais, kai jo reikia maisto saugai ir kokybei užtikrinti. Bendrovės teigimu, 98 proc. jos pirminių pluoštinių pakuočių medžiagų Baltijos šalyse gaunama iš FSC arba PEFC sertifikuotų šaltinių.
Viešbučio „Pacai“ vadovė Rūta Pulkauninkaitė-Macikė sakė, kad viešbutis jau naudoja stiklinius indelius ir galėtų mažas prausiklių pakuotes pakeisti didelėmis talpomis. Ji pažymėjo, kad dozatorių priežiūra pareikalaus daugiau darbo ir išlaidų. „Mercure Palanga Vanagupe Resort“ pardavimų vadovė Vaida Gendrolytė teigė, kad viešbutis daugkartines talpas naudoja jau seniai.
Parduotuvėse bus ribojamos vaisių pakuotės ir plastikinė plėvelė
Draudimas taip pat apims vienkartines plastikines neapdorotų šviežių vaisių ir daržovių pakuotes, kai jų svoris mažesnis nei 1,5 kilogramo. Valstybės galės nustatyti išimtis, kai pakuotė būtina produktams apsaugoti ar maisto švaistymui išvengti.
Nebus leidžiami ir labai lengvi plastikiniai maišeliai nefasuotiems produktams, išskyrus higienos reikmes arba atvejus, kai jie padeda išvengti maisto švaistymo. Ribojimai bus taikomi ir vienkartinei plėvelei, prekybos vietose sugrupuojančiai kelis butelius, skardines ar kitas prekes, jei ji skirta paskatinti įsigyti daugiau nei vieną vienetą.
Į draudžiamų pakuočių sąrašą įtraukta ir oro uostuose bei traukinių stotyse bagažui apvynioti naudojama susitraukianti plastikinė plėvelė.
Siuntų dėžėse tuščia erdvė negalės viršyti 50 proc.
Nuo 2030 m. sausio 1 d., arba praėjus trejiems metams po Europos Komisijos įgyvendinimo aktų įsigaliojimo – priklausomai nuo to, kuri data vėlesnė, – siuntų, transporto ir grupinėje pakuotėje tuščia erdvė negalės viršyti 50 proc. Komisija iki 2028 m. vasario 12 d. turi nustatyti jos apskaičiavimo metodiką, įvertindama ir trapių, nelygių formų bei skystų prekių apsaugą.
„PHH Group“, valdančios „Pigu.lt“, operacijų direktorius Laimonas Bazilius teigė, kad bendrovės sistemos pagal prekės matmenis automatiškai rekomenduoja tinkamiausią pakuotę. Jo teigimu, papildomas tūris gali būti pagrįstas, kai jis būtinas prekei apsaugoti.
Lietuvoje Vyriausybė 2026 m. birželį pritarė su reglamentu susijusiems įstatymų projektams, kuriuos Aplinkos ministerija pateikė Seimui.
