Lietuvoje daugiau nei pusė mirčių kasmet siejamos su širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL). Nors gydant ŠKL per pastaruosius dešimtmečius įvyko reikšmingų proveržių, ŠKL išlieka pagrindine mirties priežastimi ir Lietuvoje, ir daugelyje pasaulio šalių. Vis dažniau kalbama, kad per ilgai ignoruota nutukimo keliama rizika, nuo kurios dažnai prasideda metabolinės ligos.
Per pastaruosius dešimtmečius širdies ligų prevencijai skiriamas didelis dėmesys: iš pradžių daugiausia kraujospūdžiui, vėliau – cholesterolio ir kraujo krešėjimo kontrolei, dar vėliau – glikemijai. Tačiau naujausiose tarptautinėse rekomendacijose vis dažniau pabrėžiama tai, kas ilgą laiką buvo laikoma antriniu veiksniu: nutukimas.
Šiandien nutukimas laikomas pirmąja širdies, kraujagyslių ir inkstų metabolinio sindromo (ŠKIMs) stadija. Tai reiškia, kad net ir neturint padidėjusio kraujospūdžio ar pakitusių kraujo rodiklių, perteklinis, ypač visceralinis, riebalinis audinys pats savaime didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką – kitaip tariant, „metaboliškai sveiko“ nutukimo nėra. Lietuvoje beveik 60 proc. gyventojų patenka į ŠKIMs spektrą nuo ankstyvosios iki pažengusių stadijų.
Tai ypač ryškiai atsiskleidžia Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje, kuri Lietuvoje taikoma 40–60 metų amžiaus gyventojams. Programos rezultatai rodo, kad net 90 proc. dalyvių patenka į didelės arba labai didelės rizikos grupes, o daugumai jų būtinos aktyvios prevencinės priemonės, norint išvengti perteklinio sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis.
Vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nutukimas atsiduria greta tokių jai įtaką darančių veiksnių kaip arterinė hipertenzija, dislipidemija ar glikemijos sutrikimai. Jei pagal liemens apimtį ir kūno masės indeksą nustatomas nutukimas, jis turi būti gydomas – taip pat rimtai, kaip ir kitos lėtinės ligos, nors praktikoje iki šiol dažnai apsiribota vien gyvensenos rekomendacijomis. Pripažįstama, kad mityba ir fizinis aktyvumas išlieka svarbūs, tačiau vien jų daugeliui pacientų vis dėlto nepakanka.
Lūžis nutukimo gydyme
Reali nutukimo gydymo situacija pradėjo keistis tik tuomet, kai klinikinėje praktikoje atsirado veiksmingas medikamentinis gydymas. Tai matyti ir iš epidemiologinių duomenų: Jungtinėse Valstijose nutukimo paplitimas iki 2022 metų nuosekliai augo ir pasiekė beveik 40 proc., tačiau pradėjus plačiau taikyti gydymą, ši kreivė ėmė leistis žemyn. Šis pokytis parodė, kad nutukimas yra ne tik elgsenos, bet ir biologinė liga, kurią galima ir reikia gydyti.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad vaisto, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos semagliutido, vartojimas leidžia reikšmingai sumažinti kūno svorį – vidutiniškai apie 21 proc., o daugiau nei aštuoni iš dešimties pacientų pasiekia bent 10 proc. svorio sumažėjimą. Svarbu ir tai, kad svoris mažėja pagrinde riebalinio audinio sąskaita: liesoji masė mažėja nedaug, bet svarbiausia išlieka raumenų jėga ir funkcija.
Tačiau svorio pokytis – tik dalis poveikio. Tyrimai rodo, kad semagliutidas 20 proc. sumažina miokardo infarkto, insulto ir mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikšmingai mažina kepenų suriebėjimą ir fibrozę, taip pat gerina lipidų rodiklius. Dėl šių įrodymų tai šiuo metu yra vienintelis vaistas nutukimo gydymui, kurį rekomenduoja Europos kardiologų draugija mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką pacientams sergantiems nutukimu ir ŠKL.
Pacientams tai reiškia ne tik skaičius tyrimų lentelėse – duomenys rodo ir apčiuopiamą kasdienės savijautos pagerėjimą: mintys apie maistą tampa retesnės, o sergantiesiems kelio osteoartritu skausmas reikšmingai sumažėja. Tai leidžia lengviau laikytis gydymo plano ir ilgainiui išlaikyti pasiektus rezultatus.
Visa tai keičia ir pačią prevencijos sampratą. Jei nutukimas yra pirmoji širdies ir kraujagyslių ligų rizikos stadija, jo gydymas tampa ne papildoma, o esmine prevencijos dalimi. Ankstyvas, moksliškai pagrįstas nutukimo gydymas gali reikšti mažiau infarktų, insultų ir ilgesnį, kokybiškesnį gyvenimą – tiek pavieniams žmonėms, tiek visai visuomenei.
