Panikos atakos: kai kūnas išsigąsta to, ko nepastebi protas

Šiaulių ligoninės specialistai pastebi, kad sutrikus sveikatai žmonėms neretai sunku atskirti, ar sielą, ar kūną kamuoja negalavimai, ypač ištikus panikos atakai. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovo, gydytojo psichiatro Arūno Rimkaus, neretai pacientus, kenčiančius nuo panikos priepuolių, pirmiausia apžiūri kardiologai ar bendrosios praktikos gydytojai, sulaukę jų kreipinių dėl fizinių simptomų. Tik įsitikinus, kad priepuoliai nesusiję su somatinėmis ligomis, pacientai ryžtasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, tačiau šis kelias iki efektyvios pagalbos gali užtrukti.

Gydytojas psichiatras Arūnas Rimkus paaiškina, kad panikos priepuolių kamuojamam žmogui juntami simptomai stiprina baimę, o ši savo ruožtu dar labiau paaštrina simptomus, taip įtraukdama pacientą į užburtą ratą, iš kurio išeiti prireikia nemažų pastangų.

Nuo įtampos darbe – panikos atakos

Prieš trejus metus 31-erių šiaulietį Paulių (vardas pakeistas) pradėjo varginti panikos atakos. Vieną priepuolį keitė kitas, o kartu atsirado nuolatinė baimė, kad jos vėl pasikartos. Vyras mano, kad sutrikimą galėjo išprovokuoti didelė įtampa darbe. „Pradžioje buvo ilgos darbo valandos, didelis krūvis, daug užduočių, pareigų, ir nervų sistema nebeatlaikė“, – prisimena jis.

Po pusmečio Paulius kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris išrašė siuntimą psichiatro konsultacijai. Iš pradžių jam buvo diagnozuotas epizodinis nerimas, skirtas gydymas, tačiau savijauta negerėjo. Krito nuotaika, dingo pasitikėjimas savimi, tapo nebeįmanoma eiti į darbą. Šiuo sunkiu laikotarpiu vyrą paliko ir sugyventinė.

Pakartotinai kreipusis į gydytoją psichiatrą A. Rimkų, 31-erių vyrui diagnozuota vidutinio laipsnio depresija. Jis kelioms savaitėms buvo paguldytas į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Paskyrus tinkamus medikamentus, jo sveikata ėmė gerėti.

Kelias į sveikimą – be skubėjimo

Norint palaipsniui grįžti į įprastą gyvenimą ir dalį laiko praleisti namuose, gydytojas psichiatras A. Rimkus rekomendavo tęsti gydymą Psichiatrijos klinikos Dienos stacionare. Čia Paulius grįžo jau antrą kartą. Nors rytais keltis iš lovos vis dar būna nelengva, ateiti į užsiėmimus nėra sudėtinga. Pirmasis vizitas Dienos stacionare padėjo įgyti daugiau motyvacijos, pasitikėjimo savimi bei noro išeiti iš namų.

Šiuo metu Paulius gyvena kartu su mama, nesunkiai palaiko tvarką namuose, išgyvena iš nedarbo išmokos ir artimųjų paramos. Jam ruošiami dokumentai nedarbingumo lygiui nustatyti. Pauliaus šeimoje yra narių, kuriuos vargina psichosomatiniai sutrikimai, tad jis svarsto, kad polinkis sirgti psichikos liga galėjo būti paveldėtas.

Nors Paulius jaučiasi galintis dirbti, jį vis dar stabdo baimė, kad sugrįžus į darbą vėl pasikartos stiprios panikos atakos – anksčiau jos užklupdavo ne tik darbe, bet ir rytais, vien nuo minties apie laukiančias pareigas. Visgi jaunas vyras susitaikė su realybe, kad sveikimo procesas užtruks ilgiau nei savaitę ar dvi. Jis stengiasi savęs nespausti, duoda sau laiko sustiprėti, o kasdienybę praskaidrina pasivaikščiojimais ir sportu netoliese esančiame stadione.

Kas vyksta panikos atakos metu?

Panikos ataka – tai staigus, stiprus nerimo ar baimės protrūkis, dažniausiai ištinkantis visiškai netikėtai, be jokio įspėjimo. Pasak gydytojo psichiatro A. Rimkaus, tai itin nemaloni ir bauginanti būsena, kurią galima apibūdinti kaip reiškinį, kai kūnas išsigąsta kažko, ko protas dar nespėjo pastebėti.

Panikos atakos simptomai gali būti supainioti su fizine liga. Žmogui staigiai padažnėja širdies plakimas, juntami permušimai, atsiranda dusulys, sunkumas kvėpuoti, spaudimas ar skausmas krūtinės plote. Gali išmušti šaltas prakaitas, karščio bangos arba drebulys. Ima svaigti galvą, apima silpnumas, pykinimas, spengimas ausyse. Ypač gąsdina užplūstanti stipri baimė numirti, išprotėti ar prarasti kontrolę. „Panikos ataka yra save auginanti būklė – jei nepavyksta nusiraminti, tai simptomai dar labiau aktyvėja“, – sako gydytojas psichiatras Arūnas Rimkus.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad panikos priepuoliai skiriasi nuo įprasto nerimo. Nerimas dažniausiai kyla palaipsniui, reaguojant į konkrečią situaciją – pavyzdžiui, egzaminą, svarbų pokalbį ar sprendimą. Tuo tarpu panikos ataka užklumpa staigiai, net tada, kai atrodo, jog viskas gerai. Visgi abi būsenos yra rimtos ir reikalauja specialistų dėmesio.

Priežastys ir pasekmės

Panikos atakas gali išprovokuoti tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Viduje besikaupianti emocinė perkrova, neišspręstos traumos ar gyvenimas nuolatinėje įtampoje ilgainiui išsekina nervų sistemą. Prie to prisideda ir fiziniai veiksniai – miego trūkumas, nereguliarus režimas, per didelis kofeino kiekis, hormonų svyravimai ar net karštas oras. Dažnai priepuoliai pasireiškia keičiantis gyvenimo aplinkybėms: santykiams, darbui, finansinei situacijai ar gyvenamajai vietai.

Negydomas panikos sutrikimas ilgainiui gali paveikti visas gyvenimo sferas ir sukelti rimtų komplikacijų. Dažna komplikacija – fobija, kai žmogus pradeda vengti vietų ar situacijų, kuriose patyrė priepuolį, todėl siaurėja jo socialinis gyvenimas. Gali apimti ir nuolatinis nerimas dėl sveikatos. Panikos atakų varginami pacientai ilgai varsto įvairių sričių gydytojų duris, ieškodami fizinių ligų, kol galiausiai pasiekia psichikos sveikatos specialistus.

Kaip suvaldyti priepuolį ir gydytis?

Nors panikos ataka atrodo gąsdinančiai, gyvybei ji nėra pavojinga ir dažniausiai praeina per 20 minučių. Pasak gydytojo A. Rimkaus, pirmąją pagalbą gali suteikti psichologai, išmokydami valdyti dėmesį, kvėpavimą bei susikurti sveiką dienotvarkę.

Padeda greita pagalba sau priepuolio metu (šiuos metodus verta praktikuoti ir ramybės būsenoje). Patariama mokytis kvėpuoti pilvu, sąmoningai gilinant ir ilginant iškvėpimą. Tai aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri siunčia kūnui signalą nusiraminti.

Pasak gydytojo, labai svarbu mokėti nukreipti dėmesį. Kadangi panika susijusi su klaidingu fizinių pojūčių vertinimu, patariama išmokti sutelkti dėmesį į aplinką, stebėti ją.

Norint visiškai įveikti pasikartojančias atakas, taikomas kompleksinis gydymas. Moksliniai tyrimai rodo, kad efektyviausia yra kognityvinė elgesio terapija, kuri dažnai derinama su medikamentiniu gydymu, skiriami antidepresantai ir kiti medikamentai. Taip pat rekomenduojamos relaksacijos ir streso valdymo praktikos, mažinančios bendrą organizmo pažeidžiamumą. Jei panikos priepuoliai kartojasi ir trukdo kasdienybei, kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus nėra silpnumo ženklas – tai būtinas žingsnis, padedantis grįžti į visavertį gyvenimą.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Arūnas Rimkus, sako, jog panikos ataka yra save auginanti būklė – jei nepavyksta nusiraminti, tai simptomai dar labiau aktyvėja.