Rugsėjo 21-ąją minima Pasaulinė Alzheimerio ligos diena. Šiemet ji sutampa su svarbiu pokyčiu požiūryje į demenciją: vis daugiau dėmesio skiriama ne tik jau susirgusių žmonių diagnostikai, gydymui ir priežiūrai, bet ir tam, ką galime padaryti dešimtmečiais anksčiau, kad pažintinių funkcijų silpnėjimo ir demencijos rizika būtų mažesnė. Neatsitiktinai ir 2026 m. Pasaulinio Alzheimerio mėnesio kampanija iškelia ankstyvos diagnozės reikšmę.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, gydytojas, profesorius Saulius Čaplinskas ragina į demenciją žvelgti ne tik kaip į vyresnio amžiaus žmonių sveikatos ar socialinės globos problemą.
„Kalbėdami apie demenciją dažnai pradedame nuo momento, kai žmogus jau ima prarasti atmintį, orientaciją ar savarankiškumą. Tačiau šiuolaikinis mokslas vis aiškiau sako: smegenų sveikata formuojasi visą gyvenimą. Todėl ir demencijos prevencija turi prasidėti gerokai anksčiau, nei pasireiškia pirmieji simptomai“, – sako profesorius.
Šių metų liepą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė antrąjį atnaujintų demencijos ir pažintinių funkcijų silpnėjimo rizikos mažinimo gairių leidimą, o rugsėjo pradžioje – jų santrauką politikos formuotojams ir specialistams. Pagrindinė žinia aiški: demencijos rizika kaupiasi visą gyvenimą, todėl ją mažinant reikia veikti ne vien sveikatos priežiūros sistemai.
PSO nurodo, kad iki 45 proc. demencijos rizikos gali būti siejama su keičiamais rizikos veiksniais. Tarp jų – fizinio aktyvumo stoka, tabako ir žalingas alkoholio vartojimas, socialinė izoliacija, padidėjęs kraujospūdis, diabetas, didelis cholesterolio kiekis, klausos sutrikimai bei oro tarša. Naujosiose gairėse pabrėžiami ir pažintinis aktyvumas, socialinis dalyvavimas bei kelių rizikos veiksnių mažinimas vienu metu.
„Tai labai svarbi žinia ir žmogui, ir valstybei. Demencija nėra normali ar neišvengiama senatvės dalis. Negalime pažadėti, kad sveikai gyvenantis žmogus ja nesusirgs, tačiau jau turime pakankamai įrodymų, kad dalį rizikos galima mažinti. Ir čia prasideda tikroji prevencija – ne tada, kai žmogus jau atsiduria specialisto kabinete, o daug anksčiau“, – pabrėžia S. Čaplinskas.
Smegenų sveikata – ne vien sveikatos apsaugos klausimas
Profesoriaus teigimu, naujosios rekomendacijos yra labai geras pavyzdys, kodėl sveikatos politikos negalima uždaryti vien Sveikatos apsaugos ministerijoje.
„Jeigu norime po dvidešimties ar trisdešimties metų turėti mažiau demencijos atvejų, šiandien turime klausti ne tik, kiek turėsime neurologų, slaugos ar globos vietų. Turime klausti, ar pakankamai judame, kokią aplinką kuriame, kaip kontroliuojame padidėjusį kraujospūdį, diabetą ir cholesterolį, ar laiku nustatome klausos sutrikimus, ar vyresni žmonės lieka socialiai aktyvūs, ar vienatvė netampa jų kasdienybe“, – sako S. Čaplinskas.
Tai ir yra principo „sveikata visose politikose“ esmė. Smegenų sveikatą veikia ne viena atskira medicininė intervencija, o dešimtmečius trunkanti švietimo, socialinės apsaugos, darbo, aplinkos, savivaldos ir sveikatos politikos sąveika.
„Žmogaus smegenims nėra svarbu, kurios ministerijos biudžeto eilutėje įrašyta konkreti priemonė. Svarbus galutinis rezultatas – kiek metų žmogus išlieka sveikas, savarankiškas ir aktyvus“, – pabrėžia profesorius.
Anksti diagnozuoti – taip. Tačiau ankstyva diagnostika nėra tas pats, kas masinis sveikų žmonių testavimas
Pastaraisiais metais sparčiai keičiasi ir Alzheimerio ligos diagnostika. Rugsėjo 18 d. medicinos žurnalas „JAMA“ paskelbė apie dar dviejų kraujo tyrimų Alzheimerio ligai nustatyti patvirtinimą JAV. Jie skirti žmonėms, jau turintiems pažintinių funkcijų sutrikimo požymių ar nusiskundimų. Vienas naujų tyrimų vertina fosforilinto tau baltymo pTau217 koncentraciją kraujyje, kitas – Alzheimerio ligai būdingų beta amiloido ir tau baltymų santykius.
S. Čaplinsko teigimu, tai svarbi diagnostikos pažanga, tačiau ji kartu kelia naują sveikatos raštingumo iššūkį.
„Kai atsiranda naujas ir palyginti paprastas kraujo tyrimas, labai lengva sukurti įspūdį, kad jį profilaktiškai turėtų atlikti kiekvienas. Tačiau ankstyva diagnostika ir masinis sveikų žmonių testavimas nėra tas pats. Tyrimas turi atsakyti į konkretų klinikinį klausimą, o jo rezultatas – turėti aiškią reikšmę tolesniems žmogaus diagnostikos, priežiūros ar gydymo sprendimams“, – sako S. Čaplinskas.
Profesorius pabrėžia, kad technologinė pažanga medicinoje turi eiti kartu su įrodymais pagrįstu jos taikymu.
„Turime saugotis dviejų kraštutinumų. Vienas – fatalizmas: jeigu žmogus sensta, tai esą nieko padaryti nebegalima. Kitas – technologinis optimizmas, kai tikimasi, kad sudėtingą problemą išspręs vienas naujas tyrimas. Nei viena, nei kita nėra gera sveikatos politika“, – akcentuoja S. Čaplinskas.
Šių metų tarptautinė Alzheimerio ligos ir demencijos informavimo kampanija kaip tik akcentuoja savalaikės diagnozės reikšmę: kuo anksčiau žmogus ir jo šeima gauna pagrįstą diagnozę, tuo daugiau galimybių planuoti tolesnį gydymą, pagalbą ir gyvenimą.
Lietuvoje apie demenciją kalbama vis plačiau
Rugsėjo 20–24 dienomis Vilniuje vyksta „Atvirumo demencijai dienos“, kviečiančios demenciją matyti ne vien per ligos diagnozę. Programoje kalbama apie demenciją turinčių žmonių ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, visuomenės požiūrį, kultūros bei bendruomenių vaidmenį.
Pasak S. Čaplinsko, toks platesnis požiūris ypač svarbus senėjančiai visuomenei.
„Demencija paliečia ne vien žmogų, kuriam nustatoma diagnozė. Ji pakeičia ir jo artimųjų gyvenimą, reikalauja sveikatos, socialinių bei bendruomeninių paslaugų. Todėl valstybės atsakas taip pat negali apsiriboti viena sistemos dalimi“, – sako profesorius.
Tikslas – ne vien ilgiau gyventi
Pasak profesoriaus, sveiko amžėjimo požiūriu demencijos prevencija yra viena tų sričių, kuriose ypač aiškiai matyti skirtumas tarp gyvenimo trukmės ir sveiko gyvenimo metų.
„Ilgaamžiškumas nėra vien papildomi gyvenimo metai. Tikrasis tikslas – kuo ilgiau išlikti fiziškai ir protiškai savarankiškam, gebėti mokytis, bendrauti, priimti sprendimus, būti aktyviam šeimoje ir bendruomenėje. Todėl vertindami valstybės politiką turime klausti ne vien, ar žmonės gyvena ilgiau, bet ir kiek tų metų jie gyvena sveiki“, – teigia parlamentaras.
S. Čaplinsko nuomone, formuojant ilgalaikę demencijos politiką Lietuvoje reikėtų aiškiai matyti tris tarpusavyje susijusias grandis.
„Pirma – visą gyvenimą mažinti rizikos veiksnius. Antra – laiku atpažinti pažintinių funkcijų pokyčius ir užtikrinti pagrįstą, šiuolaikišką diagnostiką. Trečia – žmogui jau susirgus suteikti tokią sveikatos, socialinę ir bendruomeninę pagalbą, kuri leistų kuo ilgiau išsaugoti jo savarankiškumą ir orumą. Negalime pasirinkti tik vienos iš šių grandžių“, – sako Seimo narys.
Profesoriaus teigimu, Pasaulinė Alzheimerio ligos diena turėtų būti ne tik proga dar kartą priminti apie ligą.
„Ji turėtų paskatinti užduoti daug platesnį klausimą: ką galime padaryti šiandien, kad po dvidešimties ar trisdešimties metų daugiau žmonių pasitiktų vyresnį amžių išsaugoję ne tik gyvenimo metus, bet ir sveikatą, atmintį, savarankiškumą bei ryšį su kitais? Tai jau ne vien Alzheimerio ligos klausimas. Tai mūsų sveiko amžėjimo politikos klausimas“, – pabrėžia profesorius.
