Vasario 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2025 metų LMP laureatais. Skirtos septynios premijos.
Humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Giedrė Mickūnaitė už darbų ciklą „Graikiška maniera katalikiškos Europos rytuose, XIV a. pab. – XVIII a. pr.“ Socialinių mokslų srities laureatu tapo Zenonas Norkus už darbų ciklą „Moderniųjų socialinių restauracijų lyginamieji istoriniai sociologiniai tyrimai (2010–2024)“. Gamtos mokslų srities laureatais tapo Ričardas Rotomskis ir Vitalijus Karabanovas už darbų ciklą „Inovatyvūs nanotechnologiniai sprendimai vėžio teranostikai (2010–2024)“, taip pat Artūras Dubickas už darbų ciklą „Algebrinių skaičių pasiskirstymo uždaviniai ir jų taikymai (2010–2024)“. Medicinos ir sveikatos mokslų srityse įvertinti Dainius Haroldas ir Neringa Paužos už darbų ciklą „Žmogaus ir gyvūnų širdies nervų sistemos anatominiai, imunohistocheminiai ir ultrastruktūriniai tyrimai (2010–2024)“, o Artūras Petronis – už darbų ciklą „Epigenomika: chronos, pathos, nosos (2010–2024)“. Technologijos mokslų srityje apdovanoti Audrius Vaitkus, Ovidijus Šernas ir Judita Škulteckė (Gražulytė) už darbų ciklą „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams (2010–2024)“.
Lietuvos mokslo premija yra lygi 780 bazinių socialinių išmokų dydžių (57 720 eurų).
Vilniaus dailės akademijos profesorės dr. Giedrės Mickūnaitės mokslo darbų ciklas sistemiškai ir konceptualiai apmąsto bizantinio ir pseudobizantinio stiliaus dailės kilmę, sklaidą, recepciją ir sampratas Lietuvoje ir Lenkijoje nuo XIV a. pabaigos iki XVIII a. pradžios. Paskatintas bizantinės tapybos atodangų Trakų parapinėje bažnyčioje, plėtotas įtraukiant į ankstesnę mokslo apyvartą nepatekusius ar joje menkai dalyvavusius sienų tapybos fragmentus iš Medininkų, Krėvos, Vilniaus ir Trakų pilių bei Vilniaus katedros, darbų ciklas suformuoja naują lituanistinio dailės paveldo objektą, aktualizuoja LDK vėlyvųjų viduramžių dailę, kurią kritiškai interpretuoja ir įrašo į bendraeuropinę graikiškos manieros paradigmą. Novatoriškos metodologijos tyrimas iš fragmentiško dailės paveldo suformuoja kultūros reiškinį, esmiškai praplėsdamas Lietuvos kultūros istoriją.
Šiuolaikinės Lietuvos ekonominę ir socialinę pažangą vertiname, lygiuodamiesi į Estiją arba į vidutines Europos Sąjungos šalių rodiklių reikšmes. Akad. Zenono Norkaus cikle pagrindžiamas ir taikomas naujas tos pažangos vertinimo būdas, kuriame kontroliniai trijų svarbiausių rodiklių dydžiai išvedami iš pačios Lietuvos istorijos. Šis būdas grindžiamas moderniųjų socialinių restauracijų istorine-sociologine teorija, kuri yra pirma originali ir tinkama intelektualiniam eksportui lietuviška makrosociologinė teorija. Ji atmeta požiūrį, kad revoliucijos yra „istorijos lokomotyvai“, nes po revoliucijų anksčiau ar vėliau įvyksta ikirevoliucinių santvarkų restauracijos. Taip pat ir Lietuvoje 1988–1991 m. įvyko ne „dainuojanti revoliucija“, bet „dainuojanti restauracija“. Sėkmingos restauracijos įskiepija atsparumą naujoms revoliucijoms ir pagreitina ekonominę bei socialinę pažangą.
Pagrindinės algebrinių skaičių sąvokos sistemingai buvo pradėtos nagrinėti dar XIX amžiuje, kai išsivystė pati jų teorija ir buvo pastebėti labai naudingi algebrinių skaičių taikymai įvairiose skaičių teorijos, algebros, Diofanto lygčių ir Diofanto aproksimavimo, skaičių geometrijos, algebrinės geometrijos, Galua teorijos ir kitose matematikos srityse. Vėliau jie tapo ir vienu iš pagrindinių įrankių kodavimo, šifravimo, signalų perdavimo teorijoje ir kitose mokslo srityse. Pagrindinė akad. Artūro Dubicko ciklo darbus vienijanti tematika ir yra įvairiausi algebrinių skaičių pasiskirstymo uždaviniai, svarbūs taikant juos skaičių teorijoje, funkcijų aproksimavime, algebrinėje kombinatorikoje, grafų teorijoje ir kt. Gauti rezultatai leido paneigti mažų kūno generatorių hipotezę, įrodyti atstumu reguliarių grafų hipotezę, patvirtinti skaičių multiplikatyvų priklausomumo hipotezę ir gauti daugybę svarbių rezultatų, susijusių su Salemo skaičių ir jų jungtinių pasiskirstymu kompleksinėje plokštumoje ir algebrinio skaičiaus laipsnių pasiskirstymu moduliu 1. Be to, nustatyta tiksli konstanta, įvertinanti mažiausią atstumą tarp dviejų kvadratinių šaknų sumų. Šis uždavinys susijęs su kompiuterinių skaičiavimų sudėtingumu. Rezultatai leidžia giliau suprasti įvairių specialių algebrinių skaičių klasių ir juos atitinkančių polinomų savybes bei spręsti žinomas ir naujai atsirandančias matematikos problemas.
Vėžys išlieka viena sunkiausiai gydomų ir daugiausiai mirčių pasaulyje lemiančių ligų. Prof. habil. dr. Ričardo Rotomskio ir dr. Vitalijaus Karabanovo darbų cikle pristatomi nanotechnologiniai sprendimai, skirti vėžio diagnostikai ir terapijai. Jie pagerina ankstyvą ikivėžinių ir vėžinių pokyčių aptikimą bei gydymą. Ypatingas dėmesys skiriamas teranostikai – naujai medicinos sričiai, vienoje nanoplatformoje jungiančiai diagnostiką ir terapiją. Nanomedicina leidžia sukurti inovatyvius nanodarinius, įgalinančius skirtingų metodų panaudojimą ligos diagnozei ir gydymui. Tokia strategija suteikia galimybę nuolat stebėti ligos eigą ir personalizuoti gydymo procesą. Mokslinių tyrimų rezultatų diegimas į klinikinę praktiką būtinas, siekiant didesnio terapinio efektyvumo ir pacientų išgijimo, naujos kartos nanotechnologinių priešvėžinių vaistų ir metodų taikymo.
Per pastaruosius 15 metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriai dr. Dainius H. Pauža ir Neringa Paužienė neuromokslų srityje svariai prisidėjo prie širdies inervacijos, ypač širdies vidusieninės nervų sistemos neuroanatomijos ir neurochemijos tyrimų. Profesoriai daugiausia dėmesio skyrė žmonių ir įvairių gyvūnų rūšių širdies nervinio rezginio kartografavimui ir funkcinei analizei, kurie turi fundamentalios reikšmės širdies elektrofiziologijos ir klinikinės kardiologijos plėtrai. Sujungus klasikinius anatominius ir histologinius metodus su šiuolaikiniais, buvo įvairiapusiškai įvertintas neuronų pasiskirstymas širdyje, jų cheminių tipų įvairovė ir su amžiumi bei ligomis susiję ŠVNS pokyčiai. Jų atradimai yra svarbūs, norint suprasti, kaip autonominis disbalansas prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija, aritmijos ar staigi širdies mirtis.
Prof. dr. Artūro Petronio darbų ciklas yra dar vienas bandymas atsakyti į vieną seniausių ir esminių klausimų – kodėl žmonės suserga? Tradiciškai manoma, kad visos ligos yra bent iš dalies paveldimos. Bet kad jos pasireikštų, reikia ir žalingos aplinkos indėlio. Prieš daugiau nei 20 metų autorius iškėlė hipotezę, kad gali būti dar viena ligos priežasčių grupė – epigenetiniai rizikos veiksniai. Epigenetiniai priedai reguliuoja DNR genų veiklą. Panašiai kaip šviesoforai ir kelio ženklai reguliuoja eismą. Spėjama, kad sutrikus tokiai reguliacijai gali išsivystyti diabetas, vėžys, Alzheimerio liga ir t. t. Autorius atliko daug originalių teorinių ir eksperimentinių epigenominių tyrimų. Iš tokių paminėtini: epigenetinės ligos (lot. nosos) ir patogenezės (lot. pathos) teorijos sukūrimas, epigenetinių pokyčių kartografija psichinių ligų atvejais bei epigenetinės reguliacijos smegenyse charakterizavimas. Pastarųjų metų darbuose atsirado nauja laiko (lot. chronos) dimensija, galinti iš esmės pakeisti supratimą apie epigenetinę ligos kilmę. Spėjama, kad bėgant laikui vidiniai ląstelių epigenetiniai „laikrodžiai“ gali išsiderinti, sukeldami įvairiausius patologinius procesus.
Prof. dr. Audrius Vaitkus, dr. Ovidijus Šernas ir dr. Judita Škulteckė parengė technologijos mokslų srities eksperimentinės plėtros darbų ciklą, kurį sudaro 6 nacionaliniai projektai, 30 užsakomųjų mokslo tiriamųjų darbų, 66 publikacijos, 18 patentų, užregistruotų Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure ir 2 patentinės paraiškos, pateiktos Europos patentų biurui. Darbų cikle sukurtas asfalto dangos konstrukcijų projektavimo modelio ir taikymo programinės įrangos paketas bei daugiau kaip 30 inovatyvių, išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų ir struktūrų, taikytinų kelių tiesimui ir priežiūrai. Tai leidžia spręsti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu aktualius automobilių kelių (gatvių) infrastruktūros srities iššūkius.
