Po gausių liūčių ir stipraus vėjo pavojus nesibaigia kartu su audra – vandens prisigėrusiame dirvožemyje atramą praradęs medis gali išvirsti tik po kelių dienų ar net savaičių, perspėja „Ekonovus“ vyriausiasis miškininkas Tomas Valiauskas.
Belmonte žalias medis nuvirto apžiūros metu
T. Valiauskas pasakojo Belmonte po lietaus apžiūrėjęs iš pažiūros sveiką, lygioje vietoje augusį žalią medį. Jis nuvirto apžiūros metu, nors vėjo nebuvo – paaiškėjo, kad lietus išplovė jo šaknis.
Valstybinė miškų tarnyba nurodo, kad vėjas medžius ne tik išverčia ar išlaužo, bet ir gali pažeisti bei nutraukti šaknis. Toks medis kurį laiką dar gali žaliuoti, nors jo stabilumas jau būna susilpnėjęs.
Po ilgalaikių liūčių medžio masė gali padidėti maždaug 20–40 proc., todėl didėja lūžio silpniausioje vietoje arba išvirtimo rizika. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, vėjai lemia 36 proc. medžių žūties Lietuvos miškuose.
Pakilusi žemė prie kamieno gali įspėti apie pavojų
Miškininkas pataria po audros įvertinti medžio viršūnę ir lają. Džiūstanti viršūnė, nudžiūvusios šakos ar į pastatą besiremiantis medis yra ženklai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka.
Jeigu vienoje kamieno pusėje žemė tampa minkštesnė ar pakilusi, tai gali reikšti, kad šaknys jau pajudėjo. Prastą būklę taip pat gali rodyti ant kamieno augantys grybai, gausios atžalos po laja ir dvi stambios viršūnės, galinčios vėliau skilti.
Ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti medžiams šlaituose ir augantiems prie pastatų, automobilių stovėjimo vietų ar elektros linijų.
Specialistai pirmiausia siekia medį išsaugoti
Po stipresnių audrų avarinių medžių šalinimo darbų padaugėja beveik iškart. Dažniausiai šalinami pavojingai pasvirę, nulūžę ar žmonėms grėsmę keliantys medžiai. PAGD pažymi, kad dalis nuvirtusių medžių ir nulūžusių šakų pastebimi tik kitą dieną, žmonėms pradėjus judėti keliais, soduose, miškuose ar poilsio vietose.
Išoriškai vešlų medį gali silpninti grybinių ligų pažeistos šaknys, kamieno puvinys ar kenkėjai. Prieš šalinimą specialistai vertina galimybes medį išsaugoti – jį genėti, sutvirtinti specialiomis jungtimis ar taikyti kitas priežiūros priemones. Jei nustatoma reali grėsmė žmonėms ar turtui, saugiausia išeitis gali būti medį pašalinti dar iki nelaimės.
T. Valiauskas, su kolegomis prižiūrintis Vilniaus miesto parkus bei Pavilnių ir Valakupių girininkijas, rekomenduoja pučiant stipresniam nei 15 m/s vėjui nesilankyti miške. PAGD taip pat ragina stipraus vėjo metu vengti parkų, miškų ir kitų vietų, kur gali lūžti medžiai ar šakos.
